Lietuvos skautų sąjungos vyr. skautininkė.

Aukštesnįjį mokslą baigė Petrapilyje ir Kaune. Po studijų mokytojavo Marijampolėje, Vilniuje ir Kaune, o po Antrojo pasaulinio karo – įvairiose išeivių stovyklose.

Poeziją rašė nuo jaunystės. Bendradarbiavo nepriklausomos Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje. 

Parašė poezijos rinkinius: „Su baltu nuometu“, „Skeveldros“, „Žvaigždėtos naktys“, „Ant aukuro laiptų“ ir „Rūpestis“. Kūryboje ryški meilė Lietuvai ir rūpestis dėl tautos kalbos ir kultūros išsaugojimo. 
Didžiausias J. Augustaitytės-Vaičiūnienės nuopelnas – tautinių šokių atkūrimas. Ji pradėjo liaudies šokius rinkti, užrašyti, apipavi​dalinti ir stilizuoti, rašyti apie juos spaudoje, buvo viena iš tautinių šokių švenčių iniciatorių. Jos iniciatyva tautiniai šokiai buvo įvesti kaip dėstomasis dalykas į Lietuvos mokyklas. 

Tautinių šokių raidą Lietuvoje autorė aprašė knygoje„Tautinių šokių švenčių keliais“.