Garsus Lietuvos gamtininkas, savamokslis ornitologas, vienas pirmųjų paukščių žieduotojų Lietuvoje, ilgametis Žuvinto rezervato darbuotojas. Augo gausioje šešių seserų ir šešių brolių šeimoje. Dar vaikystėje, piemenaudamas, daug laiko praleisdavo gamtoje, stebėdavo paukščius. Vėliau, Panevėžyje dirbdamas batsiuviu, susirašinėjo su profesoriumi T. Ivanausku, kuris atsiuntė jam paukščių žiedų. Taip nuo 1931 m. T. Zubavičius pradėjo žieduoti paukščius. 1937 m. įkūrus Žuvinto rezervatą, T. Ivanauskas pakvietė jį dirbti sargu, kuriuo jis išdirbo apie 50 metų. Nuo 1944 iki 1963 m. dirbo eiguliu, darbavosi Ventės rago stotyje, girininkijoje. 1963–1979 m. – vėl Žuvinto rezervate, vyriausiuoju inspektoriumi. Juo dirbdamas T. Zubavičius aktyviai kovojo su brakonieriais, atkūrė Lietuvoje išnykusių gulbių, pilkųjų žąsų populiacijas. Jo dėka į Lietuvos paukščių sąrašą buvo įrašyta daugelis Lietuvoje pirmą kartą pastebėtų paukščių rūšių. 1980 m. išėjo į pensiją, 1987 m. su žmona persikėlė gyventi į Stumbriškį.

T. Zubavičiaus knygos: „Žuvinto ežero paukščiai“, 1937–1951 metų stebėjimai (1954); „Žuvintas“ (1961, kartu su bendraautoriais); „Ežero giesmė" (1962); „Žuvintas ir jo gyventojai“ (1978).

Daug jo straipsnių gamtosaugos klausimais skelbta užsienio kalbomis.