Istorikas, archeologas, pedagogas, muziejininkas. Gimė 1897 m. balandžio 27 d. Užpaliuose (Utenos r.), mirė 1980 m. gegužės 15 d. Šiauliuose, palaidotas Donelaičio kapinėse.
1927 m. baigė Lietuvos universitetą.

Trumpai dirbo Kauno muziejuje. 1928–1944 m. – Šiaulių mokytojų seminarijos mokytojas, direktorius. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo buhalteriu įvairiose Šiaulių miesto įstaigose.
Nuo 1929 m. iki mirties bendradarbiavo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 1931–1937 m. vadovavo Šiaulių kraštotyros draugijos rengiamoms archeologinėms ekspedicijoms, kasinėjo apie 10 Lietuvos kapinynų, pilkapių: Gibaičių, Jauneikių, Linkaičių, Kuršėnų, Pavėkių, Lepšių ir kt. Tyrinėjo Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios požemius, yra žvalgęs ir aprašęs daugelį archeologinių paminklų.
Tyrinėjimų medžiagą publikavo leidiniuose „Šiaulių metraštis“ (1931, 1933), „Gimtasai kraštas“ bei kituose. 1936 m. rankraščio teisėmis išleido Visuotinės istorijos epizodinio kurso santrauką. Surinko medžiagą monografijai „Šiaulių mokytojų seminarija 1920–1940 m.“ (rankraštis saugomas „Aušros“ muziejuje). Yra parašęs Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios istoriją, likę rankraščiai saugomi bažnyčios archyve. „Aušros“ muziejui paliko dalį savo asmeninės bibliotekos.