Antanas Rūkas

Vardas Antanas
Pavardė Rūkas
Profesija rašytojas, aktorius, režisierius, mokytojas, redaktorius
Gimimo data 1907-09-23

Išsami biografija

Rašytojas, aktorius, režisierius. Gimė 1907 m. rugsėjo 23 d. Šiauliuose, mirė 1967 m. liepos 21 d. Čikagoje.

1927 m. baigė Šiaulių mokytojų gimnaziją.

Iki 1933 m. mokytojavo.

1933–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universtete (prancūzų, rusų kalbas ir teatro meną), lankė B. Sruogos teatro seminarą ir A. Jakševičiaus vadovaujamą Vytauto Didžiojo universiteto studentų teatro studiją.

1935–1940 m. laikraščio „Bendras darbas“, žurnalų „Moksleivių varpai“, „Talka“, literatūros almanacho „Varpai“ techninis redaktorius, redaktorius.

Poeziją, feljetonus, teatro recenzijas nuo 1926 m. spausdino žurnaluose „Naujas žodis“, „Kultūra“, „Varpas“ ir kituose.

1940 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktorius.

1940–1941 m. teatrų inspektorius.

1941–1944 m. Vilniaus „Vaidilos“ teatro aktorius.

1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1949 m. gyveno JAV, bendradarbiavo laikraštyje „Naujienos“, 1965–1966 m. žurnalo „Sėja“ redaktorius.

1948–1950 m. Lietuvių valstiečių sąjungos narys, iki 1956 m. JAV Lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos Kultūros tarybos narys.

Režisavo Čikagos lietuvių ir Čikagos jaunimo teatruose.

Eilėraščių rinkinyje „Posmai“ (1938) liaudies dainų poetikos priemonėmis reiškiamos melancholiškos, gyvenimo tragizmą implikuojančios emocijos, ypač sustiprėjusios rinkinyje „Bokštai, meilė, buitis“ (1951).

Rašė ir plakatiškus, prozos kalba bei faktografijos gausa pasižyminčius eilėraščius, dažnai skirtus istorijos temoms (rink. „Mano tautos istorija“ 1966).

Parašė pjesę „Žemė šaukia“ (1937) apie ūkininkų gyvenimą, komišką sceninį pasakojimą „Bubulis ir Dundulis“, komedijas „Prapuolusios laimės ieškojimas“ (past. 1951), „Kojinės“ (1952), „Keturi keliautojai“ (past. 1968), „Algis Dalgis Gaidžiakojis ir gauja pabaisų“ (1958), „Vieno kiemo gyventojai“ (1961), „Svajonių šalis“ (1970), kurioms, be komizmo, būdingi žaismingi, dinamiški dialogai, farso, šaržo, kartais pereinančio į groteską, elementai, bandymas derinti realistinius ir alegorinius veiksmo planus.

Inscenizavo V. Kudirkos satyrą „Viršininkai“ (past. 1933), Žemaitės apsakymą „Petras Kurmelis“ (su K. Inčiūra, past. 1944).

Dar sukūrė romaną „Sužalotieji“ (1958), kuriame pasakojama apie vokiečių ir rusų okupacijas, pogrindinę veiklą ir traukimąsi į Vokietiją, apybraižą apie J. Adomaitį-Šerną „Vienišo žmogaus gyvenimas“ (1962).

Išvertė H. Kleisto, L. Pirandello prozos.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, t. 20, p. 414–415.