Jonas Rustemas

Vardas Jonas
Pavardė Rustemas
Profesija tapytojas, grafikas, dėstytojas, katedros vedėjas
Gimimo data 1762 m.

Išsami biografija

Tapytojas, grafikas. Gimė 1762 m. Konstantinopolyje (dab. Stambulas), mirė 1835 m. birželio 21 d. Dūkšteliuose (Ignalinos r.).

Vienas žymiausių XIX a. I p. lietuvių dailininkų; prancūzų ir armėnų (ar graikų arba turkų) kilmės.

Varšuvoje J.-P. Norblino ir M. Bacciarelli studijose mokėsi tapybos ir piešimo.

1788–1790 m. lankėsi Vokietijoje.

Nuo 1788 m. masonų ložės narys.

Nuo 1790 m. gyveno Lietuvoje. 1798–1832 m. dėstė Vilniaus universitete, nuo 1819 m. Piešimo ir tapybos katedros vedėjas; profesorius (1811).

Dirbo teatro dailininku, režisavo vadinamuosius gyvuosius paveikslus.

Komplektavo paveikslų galeriją, nuo 1820 m. kas 2 metai rengė studentų dailės parodas.

Parengė Vilniaus universiteto Dailės skyriaus pertvarkymo į Dailės fakultetą projektą (1819).

Daugiausia tapė portretus – Lietuvos aukštuomenės ir kitų iškilių asmenų: dvarnininkų, universiteto profesorių, gydytojų, Vilniaus inteligentų (J. G. Rudaminos, J. Sniadeckio, M. Zažickytės-Dobkovienės, 1811, M. Römerio, 1820, J. Franko, ~1820, M. Končios, 1832, poriniai A. ir O. Vankavičių, ~1805, T. Sulovskytės-Fiorentinienės su anūke, grupinis M. ir A. Mirskių su B. Šumskyte, ~1808), sukūrė autoportretų („Autoportretas su feza“).

Jie nesudėtingos kompozicijos, portretuojamasis dažniausiai vaizduojamas iki juosmens, visas dėmesys telkiamas į kuo taiklesnę veido charakteristiką.

Paveiksluose klasicizmo stilistika jungiama su sentimentalizmo bruožais, ankstyvojo romantizmo ir realizmo tendencijomis.

Tapė mitologines ir religines kompozicijas, buitines scenas ir peizažus (beveik visi kūriniai dingo).

Sukūrė piešinių. Juose užfiksuotos kasdieninio gyvenimo scenos, vaizduoti dirbantys arba poilsiaujantys įvairių luomų atstovai.

Ryškiausias grafikos kūrinys – kortos (išraižė G. Kislingas); jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas, visi socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, čia gyvenusių tautų atstovai, joms būdinga humoras, vaizdingumas.

J. Rustemo kūryba ir pedagoginė veikla turėjo daug įtakos susiformuoti vadinamajai Vilniaus dailės mokyklai.

Mokiniai: V. Dmachauskas, K. Ruseckas, V. Smakauskas, V. Vankavičius.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, t. 20, p. 565–566.