Prozininkė. Gimė 1893 m. balandžio 20 d. Kuišiuose (Prienų r.), mirė 1985 m. vasario 27 d. Kaune, palaidota Karmėlavoje (Kauno r.).

Baigusi mokytojų kursus, dėstė Baltarusijos ir Lietuvos mokyklose.

1929–1930 m. išleido keletą lietuvių kalbos vadovėlių. Paskelbė romanus „Klaikuma: Iš Didžiojo karo laikų ir tremties gyvenimo“ (1–4, 1930–32), „Šventieji rūmai“ (1–2, 1934–1935), didaktinius pasakojimus „Protas, širdis ir rankos“ (1930), „Tariamos plaštakės ir „moterys“ (1933), „Vadovas“ (1936).

Kūrybai būdingas egzaltuotas daugiažodiškumas, schemiškai sukomponuotos pamokomos istorijos, tariami pasaulėžiūriniai konfliktai, beformiškumas.