Lietuvių literatūros klasikė, poetė. Gimė 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose (Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis). Mirė 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje.
Tikroji pavardė Bačinskaitė-Bučienė.
Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918 m. Marijampolės gimnazijoje. 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio" gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščius pasirašinėjo Liūdytės ir Jūraitės slapyvardžiu, nuo 1923 m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu. Taip pat pasirašinėjo Marijos Giraitės, vertimus – Mykolo Genio slapyvardžiu. Baigusi gimnaziją, 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą. Greta studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką-psichologiją, dalyvavo ateitininkų meno draugijos „Šatrija" veikloje.
1927 m. buvo išleistas pirmasis S. Nėries poezijos rinkinys.
1928 m. S. Nėris baigė universitetą ir gavo paskyrimą į Seinų „Žiburio" gimnaziją Lazdijuose, kur dėstė vokiečių kalbą. Atostogų metu poetė keliavo po Vakarų Europą, gilino vokiečių kalbos žinias.
1931 m. apsigyveno Kaune, kur vertėsi pamokomis, redagavo lietuvių liaudies pasakas. Jau 1931 m. išleistame antrajame S. Nėries poezijos rinkinyje „Pėdos smėly“ randame eilėraščių, rodančių poetės vidaus krizę. Tais pačiais metais buvo išspausdinti revoliucinių motyvų turintys eilėraščiai bolševikinės krypties literatūriniame žurnale „Trečias frontas“. Čia buvo išspausdintas ir pasižadėjimas dirbti bolševikams, tik jį parašė ne pati S. Nėris.
1934–1936 m. S. Nėris dirbo mergaičių gimnazijoje Panevėžyje. 1936m. pabaigoje ištekėjo ir gyveno Paryžiuje iki 1937 m. Grįžusi į Lietuvą, S. Nėris buvo paskirta mokytojauti į Kauno trečiąją gimnaziją. Apsigyveno Palemone. 1938 m. buvo išleistas gražiausias S. Nėries poezijos rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį poetei paskirta Valstybinė literatūros premija.
1940 m. okupacija S. Nėries gyvenime reiškė gyvenimo dramos kulminaciją. Ji buvo paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat buvo išrinkta į delegaciją vykti į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Jai buvo pavesta parašyti poemą Stalino garbei. Poetė tokią poemą parašė. Be to, ji rašė ir daugiau eilėraščių partinėmis temomis. Ligi šiol yra daug įvairių nuomonių apie jos visišką ištikimumą.
Kilus karui, S. Nėris buvo išvežta į Rusiją. 1944 m. grįžo į Kauną, bet sunkiai susirgo ir mirė Maskvos ligoninėje 1945 m. liepos 7 d. Palaidota Kaune, Kultūros muziejaus sodelyje, perlaidota Petrašiūnų kapinėse.
Poezijos knygos:
„Anksti rytą“, 1927 m.
„Pėdos smėly“, 1931 m.
„Per lūžtantį ledą“, 1935 m.
„Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.
„Eglė žalčių karalienė“, 1940 m.
„Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943 m.
„Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m.
„Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.
„Širdis mana – audrų daina“, 1959 m.
„Kur baltas miestas“, 1964 m.
„Laumės dovanos“, 1966 m.
„Negesk žiburėli“, 1973 m.
„Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.
„Prie didelio kelio“, 1994 m.
