Žurnalistas, Kanados lietuvių visuomenės veikėjas. Gimė 1893 m. birželio 7 d. Girdžiūnuose (Rimšės vls., dab. Ignalinos r.), mirė 1969 m. vasario 10 d. Monrealyje, palaidotas Čikagoje, 1999 m. perlaidotas Vilniuje.
Elzbietos Kardelienės vyras.
1914 m. Vilniuje baigė medicinos mokyklą, įgijo gydytojo padėjėjo kvalifikaciją.

1908 m. pradėjo rašyti į laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Vėliau bendradarbiavo leidiniuose „Rygos garsas“, „Viltis“, „Aušrinė“, „Ateitis“, „Santara“, „Naujienos“, „Dirva“, „Keleivis“, latvių ir estų spaudoje.

Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontams, 1915–1917 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1918 m. lapkričio mėn. grįžo ir buvo išrinktas Rimšės valsčiaus komiteto pirmininku. 1919 m. Zarasų apskrities medicinos skyriaus vedėjas, vėliau – pavaduotojas, 1919–1923 m. mokytojavo Zarasuose. 1922–1923 m. I-ojo Seimo narys. 1923–1940 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktorius, nuo 1928 m. vyriausiasis ir nuo 1936 m. iki 1940 m. liepos 1 d. atsakomasis redaktorius.

1923–1928 m. studijavo Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakultete. Nuo 1923 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos CK narys. 1927 m. kurį laiką redagavo leidinį „Savivaldybių balsas“. Nuo 1940 m. liepos mėn. dirbo Kauno X gimnazijoje. 1940 m. lapkričio 1 d. – 1941 m. lapkričio 1 d. – LTSR Filharmonijos organizatorius ir direktorius. 1941–1944 m. dirbo socialinio draudimo įstaigose.

1944 m. liepos 10 d. išvyko į Vieną. 1946–1948 m. redagavo laikraštį „Lietuvos žodis“ Detmolde, 1947–1948 m. mokytojavo Augustdorfe, nuo 1948 m. lapkričio 13 d. gyveno Kanadoje. 1949–1968 m. redagavo laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“, nuo 1953 m. mokytojavo Monrealyje.

1950 m. suredagavo pirmąjį „Kanados lietuvių kalendorių“ ir 1955 m. – „Trečiosios Kanados lietuvių dienos metraštį“. Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai, ilgametis valdybos narys. Buvo renkamas į Pabaltijo žurnalistų santarvės nacionalinį komitetą.

Su kitais parašė knygą „Kanados lietuviai“ (1967).

Lietuvių enciklopedijos bendradarbis.

Į lietuvių kalbą iš lenkų ir rusų kalbų išvertė grožinės literatūros kūrinių.