Pedagogas, visuomenės veikėjas. Gimė 1898 m. balandžio 5 d. Subačiškių k. (Kazlų Rūdos sav.), mirė 1985 m.

1907–1915 m. mokėsi Seinuose, Veiveriuose ir Vilniuje, 1922–1926 m. – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

1927 m. Valstybės egzaminų komisijoje įgijo aukštesniosios mokyklos mokytojo cenzą.

Lietuvių kelbos ir literatūros mokytojo darbą dirbo: 1918–1922 m. Marijampolės gimnazijoje, mokytojų seminarijoje ir mokytojų kursuose, 1923–1924 m. Kauno komercinėje mokykloje ir 1927–1936 m. Kauno buhalterijos ir prekybos kursuose.

1922–1926 m. buvo Seimo narys. Čia dirbo įvairiose komisijose: švietimo (sekretorius), darbo ir socialinės apsaugos (pirmininkas), įstatymų redakcijos (pirmininkas), sveikatos (vicepirmininkas) ir savivaldybių bei administracijos (narys). Seimo buvo siunčiamas į Vakarų Europą ir Pabaltįjį susipažinti su socialinio draudimo ir švietimo reikalais.

1927–1940 m. dirbo Švietimo ministerijoje referentu ir Valstybės egzaminų bei cenzo tikrinimo komisijos sekretoriumi.

1927 m. Radijo tarybos pirmininkas, 1933–1935 m. ėjo Valstybės teatro direktoriaus pareigas, 1935–1936 m. švietimo ministro tarybos sekretorius.

1940 m. bolševikų iš tarnybos atleistas.

1941 m. grįžo į Švietimo ministeriją paskirtas švietimo vadybos įgaliotiniu Kaune, 1942–1943 m. švietimo vadybos Kauno skyriaus vicedirektorius, vėliau direktorius.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945–1947 m. Augsburgo-Hochfeldo lietuvių stovyklos komiteto narys ir švietimo bei kultūros komisijos pirmininkas.

1949 m. atvyko į JAV, reiškėsi lietuvių bendruomenės gyvenime.

Lietuvoje dalyvavo kultūrinėse ir politinėse organizacijose: 1923–1927 m. Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos pirmininkas, 1925 m. vienas iš Lietuvos mažažemių ir naujakurių sąjungos steigėjų (1926 sekretorius ir iždininkas), 1925–1926 m. Lietuvos darbo federacijos vyr. sekretoriato narys.

Bendradarbiavo „Lietuvoje“, „Švietimo darbe“, „Lietuvos mokykloje“, „Lietuvos aide“, „Ryte“, „Darbininke“ ir kt.