Tautodailininkė. Gimė 1913 m. Juodžiūnų kaime (Kupiškio r.).
Ankstyvoje jaunystėje ji buvo puiki siuvėja, 1937 m. ištekėjo. Besibaigiant karui A. Katelienės vyras pabėgo į Kanadą, o ji liko Tėvynėje. Lietuvoje ji buvo persekiojama ir net kankinama, teko slapstytis iki pat Stalino mirties, tik vėliau galėjo lengviau atsikvėpti.
Pasibaigus persekiojimams A. Katelienė dirbo kolūkyje ir pasižymėjo kaip ypač gražiai sutvarkytos sodybos šeimininkė. Menininkė piešė, mokė vaikus, darė meninius apipavidalinimus kolūkiui.
1969 m. A. Katelienė išvažiavo į Torontą, pas savo vyrą, kurio nematė 25 metus. Kanadoje ji praleido 22 metus. Ten gyvendama turėjo galimybę atskleisti savo meninius talentus ir ėmėsi skulptūros. Vaikštinėdama po parkus rinko medžio gabalus, paskui su paprastu kalteliu juos apdirbdavo. Taip gimė apie 400 A. Katelienės darbų įvairiausiomis temomis, nors dominuoja bibliniai, Tėvynės ilgesio, literatūrinių personažų ir mitiniai motyvai.
Į Lietuvą menininkė grįžo po vyro mirties – 1992 m.
A. Katelienė dalyvavo tarptautinėje profesionalų parodoje Toronte. Savo darbų parodas ji yra surengusi ir Vilniuje, Kupiškyje, Panevėžyje. A. Katelienės darbų turi Kupiškio ir Panevėžio kraštotyros muziejai, Šimonių bažnyčia, pavieniai asmenys. Menininkai profesionalai pripažįsta jos meistriškumą, išraiškos originalumą, pasirinktų temų brandą.