Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė
Gimimo vieta | Tbilisis, Sakartvelas |
Mirties data | 2000-10-22 |
Vardas | Jadvyga |
Pavardė | Jovaišaitė-Olekienė |
Mergautinė pavardė | Jovaišaitė |
Profesija | baleto artistas, pedagogas, baletmeisteris |
Gimimo data | 1903-08-02 |
Išsami biografija
Baleto artistė, pedagogė. Viena žymiausių charakterinių šokių atlikėjų. Gimė 1903 m. rugpjūčio 2 d. Tbilisyje, mirė 2000 m. spalio 22 d. Vilniuje.
Vyras Petras Oleka.
1919–1920 m. Tbilisyje mokėsi italų šokėjos M. Perini, 1921–1925 m. – O. Dubeneckienės baleto studijoje Kaune.
Nuo 1921 m. šoko Valstybės teatro (iki 1925 m. Valstybės opera) operose, nuo 1925 m. ir baletuose. 1925 m. dalyvavo pirmajame lietuvių balete L. Delibo „Kopelija“.
1927–1928 m. stažavosi M. Savickio baleto studijoje Paryžiuje. 1928–1938 m. dėstė plastiką Kauno konservatorijoje (iki 1933 m. Kauno muzikos mokykla). 1941–1963 m. Lietuvos operos ir baleto teatro solistė, 1941–1943 m. ir baletmeisterė. 1952–1983 m. dėstė klasikinį ir istorinį šokį Čiurlionio menų mokykloje.
Šokiui būdingas temperamentas, ekspresija. 1935 m. su lietuvių baleto trupe gastroliavo Monte Karle ir Londone.
Svarbiausi vaidmenys:
Princesė – Igorio Stravinskio „Ugnies paukštė“, 1929 m.
Sibilė – Aleksandro Glazunovo „Raimonda“, 1935 m., 1951 m.
Gatvės šokėja – Liudviko Minkaus „Don Kichotas“, 1936 m.
Zobeida – Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Šecherazada“, 1937 m.
Zarema – Boriso Asafjevo „Bachčisarajaus fontanas“, 1938 m.
Čigonė – Juozo Pakalnio „Sužadėtinė“, 1943 m.
Oze – „Peras Giuntas“, muzika – Edvardo Grygo, 1956 m.
Kunigaikštienė – Juozo Indros „Audronė“, 1957 m.
Motina – Eduardo Balsio „Eglė, žalčių karalienė“, 1960 m., sukūrė šį vaidmenį ir filme balete „Eglė“ 1965 m., rež. Algimantas Mockus, Vytautas Grivickas.
Šoko solo partijas operose:
Aleksandro Rubinšteino „Demonas“,
Šarlio Guno „Faustas“,
Džiuzepės Verdžio „Traviata“,
Žoržo Bizė „Karmen“.
Kiti vardo, pavardės variantai
Vardas | Pavardė | Kalba |
---|---|---|
Jovaišytė | ||
Josiukienė |
Šaltiniai
Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 8, p. 742–743. |