XIX a. antros pusės liaudies menininkas, tautodailininkas, kryždirbys, garsiausias M. Valančiaus laikų Varnių ir Luokės apylinkių dievdirbys. Drožti pradėjo dar jaunystėje ir tuo užsiėmė iki senatvės. Gyveno kartu su broliu netoli Varnių, Palūkstėje, Vožtakių kaime. Dažniausiai droždavo Rūpintojėlio, šv. Florijono, šv. Izidoriaus, Dievo Tėvo skulptūrėles koplytėlėms ir kryžiams, taip pat dideles skulptūras, statulas. Jo skulptūrėlės buvusios labai išraiškingais veidais, kuriuos jis dažniausiai kurdavo iš natūros. Savo kūrinius pats pardavinėdavo prie Varnių bažnyčios. Vaišnorio darbų mažai išlikę – dalis jų sudegė kartu su gyvenamuoju namu.