Juozas Dalinkevičius

Vardas Juozas
Pavardė Dalinkevičius
Profesija geologas, mokslininkas, dėstytojas, katedros vedėjas, profesorius
Gimimo data 1893-06-13

Išsami biografija

Lietuvos mokslų akademijos narys (1941), Geol. ir miner. m. habil. dr. (1935). 1911–1912 m. studijavo astronomiją Sankt Peterburgo universitete, 1912–1919 m. geologiją ir markšeiderystę Sankt Peterburgo kasybos institute (1919–1925 jame dėstė). Nuo 1925 m. dirbo Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Gamtos muziejuje, 1926–1930 m. šiame universitete studijavo (įgijo inžinieriaus technologo specialybę), 1935 m. Mineralogijos ir geologijos katedros privatdocentas, nuo 1936 m. – docentas ir šios katedros Geologijos kabineto vadovas. 1932–1933 m. tobulinosi Graco universitete. 1940 m. įkūrė Inžinerinės geologijos katedrą, buvo jos vedėjas. 1940–1963 m. Vilniaus universiteto Geologijos katedros vedėjas; profesorius (1940). 1941 m. įkūrė Geologijos ir geografijos institutą, buvo jo direktorius (iki 1944), 1949–1952 m. šio instituto direktoriaus pavaduotojas, 1946–1955 m. Stratigrafijos ir tektonikos sektoriaus vadovas.

Detalių Lietuvos geologinių tyrimų pradininkas; tyrė Lietuvos ir gretimų kraštų devono, karbono, permo, triaso, juros, kreidos, paleogeno, neogeno ir kvartero stratigrafiją, tektoniką, paleogeografiją, fosilijas, naudingąsias iškasenas. Sukūrė Lietuvos geologinio kartografavimo mokslo pagrindus, sudarė 11 Lietuvos geologinių žemėlapių. 1943 m. vadovavo Šventosios upės geologinę, morfologinę ir hidrogeologinę nuotrauką vykdžiusiai ekspedicijai; rezultatus pateikė ataskaitoje Anykščių rajonas (Šventoji upė, Anykšta ir Rubikių ežeras) geologiniu, geomorfologiniu atžvilgiu (1944). Parašė monografijas apie devono stratigrafiją ir apatinio karbono transgresijos žymes Lietuvoje (1939), Lietuvos kreidos sistemos fosilines žuvis selachijas (1955), straipsnių iš Lietuvos geologijos mokslo istorijos. Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute įkūrė geologijos muziejus; jam mirus eksponatai perkelti į Vievio kerno saugyklą, įrengta rinkinių ekspozicija.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.