„A. Latėno brolis. 1980 m. baigė Lietuvos konservatoriją (E. Balsio klasę). 1979–1989 m. Vilniaus teatro „Lėlė“ Muz. dalies vedėjas, 1989–1991 m. šio teatro direktorius. 1991–1995 m. Vilniaus mažojo teatro Muz. dalies vedėjas, 1995–1996 m. meno vadovas, 2000–2005 m. vienas vadovų. 1996–1997 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. 1996 ir 2005–2006 m. kultūros viceministras, 1997–1999 m. valstybės konsultantas kultūros klausimais, nuo 2006 m. ministro pirmininko patarėjas. Kūrybos pagrindinė sritis – muzika teatro spektakliams (>200 dramos ir lėlių spektaklių), tarp jų – režisieriaus E. Nekrošiaus „Kvadratas“ (1980, pagal J. Jelisejevos apysaką „O buvo taip“), „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (1983, pagal Č. Aitmatovą), A. Čechovo „Dėdė Vania“ (1986), W. Shakespeare'o „Hamletas“ (1997), „Makbetas“ (1999), „Otelas“ (2001), J. W. Goethe's „Faustas“ (2006), rež. R. Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių), „Vaidiname... Šilerį!“ (2000, pagal F. Schillerį; Rusijos teatro premija „Žuvėdra“), A. Čechovo „Trys seserys“ (2005) ir kino filmams (9 meniniai, 20 dokumentinių). Sukūrė oratoriją „Rauda-atminimas“ (1984), kūrinių orkestrams, tarp jų – simfoninis paveikslas „Nerimas“ (1979–1980), „Lietuvos Jeruzalė (Žydiškas kadrilis)“ trimitui ir kameriniam orkestrui (1997), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – sonatos fleitai ir fortepijonui (1977), violončelei ir fortepijonui (1978), smuikui ir fortepijonui (1983), rondo sonata altiniam saksofonui ir fortepijonui (1988), styginių kvartetai nr. 1 (1983), nr. 2 „Šviesiam atminimui...“ (1986), „Ašarų samba“ smuikui ir fortepijonui (1985), kūrinių fortepijonui, tarp jų – 6 preliudai (1976–1979, V tarptautinio W. Lutosławskio kompozitorių konkurso Švedijoje garbės diplomas, 1994), „47 mikrožaidimai ir tribalsė fuga“ (1980–1981), kūrinių chorui („Agnus dei“ mišriam chorui ir vargonams, 1991), balsui, tarp jų – vokalinis ciklas „Iš Helen Blinkevičienės rankraščių ir Prano Blinkevičiaus poezijos sąsiuvinių“ tenorui ir kameriniam ansambliui (1980, J. Erlicko ž.), kamerinę kantatą „Viršum mirties bangos“ deklamuotojui, smuikui, violončelei, fortepijonui, varpams ir fonogramai (1985), „Išsiskirdamas švelniai ištark: Atleisk“ sopranui, 2 fortepijonams ir saksofonui (1997), muz. audiodok. dramų („Albinosas II“ 1988, Tarptautinio elektroninės muzikos festivalio Italijoje premija už dramaturgiją 1991). Lietuvos teatro sąjungos premijos už muziką 1987–1988 m. ir 1989–1990 m. sezonų dramos spektakliams.“ (Gudžinskaitė E., Visuotinė lietuvių enciklopedija, sud. A. Žvilius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, t. 11, p. 558).