Dailininkė keramikė, juvelyrė. Gimė 1933 m. sausio 1 d. Valatkonių k. (Radviliškio r.), mirė 2013 m. sausio 10 d. Vilniuje. 
1952–1958 m. Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) studijavo keramiką (pašalinta dėl politinių priežasčių), 1960–1961 m. studijas tęsė ir gavo diplomą Latvijos dailės akademijos Keramikos fakultete Rygoje.
1958–1965 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinato gintaro ceche.
Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Iš pradžių kūrė papuošalus iš gintaro ir metalo, batikos, stiklo kūrinius, vėliau – vazas eksterjerams, dekoratyvinę skulptūrinę plastiką („M. K. Čiurlioniui atminti“, 1975 m.; „Improvizacija architektūriniais motyvais“, 1976 m.; „Žolė“, 1999 m.; „Indas lietui“, 2000 m.; „Šulinys“, 2007 m.), dekoratyvines plokštes (triptikai „Kalnai“, 1980 m.; „Lietuvos alpinistams atminti“, 1982 m.), sudėtingas kompozicijas su žmogaus veido, rankų liejiniais („Vienatvė“, 1977 m.; „Žemė“, 1994 m.). Pirmoji iš lietuvių keramikų įsisavino porceliano technologiją, žymesni kūriniai: „Įtrūkusi baltuma“ (1973 m.), „Vilniaus saulutės“ (1984 m.), „Rugsėjis“ (2012 m.). Kūryboje vyrauja modernizmo principai, estetiškai rafinuotas minimalizmas su gilia filosofine potekste. 
Parodose dalyvavo nuo 1959 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kuskovo keramikos muziejuje Maskvoje, Prahos nacionalinėje galerijoje, Faencos tarptautiniame keramikos muziejuje.