Pvz., tautodailė, istorijos muziejus, Čiurlionis, archeologija

  spragilo jungas

Spragilo dalis, jungianti galvą (buožę) ir kotą. Turėjo būti ypač stiprus. Darytas iš virvės ar odos: virveliniai jungai buvo nuvyti iš linų ar kanapių, odiniai – iš neraugintos gyvulio ar net ungurio odos. Jungas buvo užneriamas ant buožės ir koto galuose skersai išpjautų griovelių (karbų) arba užnertas ant koto karbo ir pernertas per per 1–2 skyles buožėje. Kartais buožė ir kotas būdavo išilgai aplenkiamas medžio lankeliu (lenketu) arba odos juosta (kapke) ir jungas perrišamas per susidariusias kilpas.

Termino šaltinis (-iai):

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.

Apibrėžimo šaltinis (-iai):

Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964, p. 80.

Šalutiniai terminai

grįžtė lietuvių kalba

Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964, p. 80.

apsiuva

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.

pasaitas
prienarkas
šikšnė
šikšnelė
tarpinis
kaklaraišas

Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964, Lietuvių etnografijos bruožai, 680, [4] p., [8] iliustr. lap.