Raktažodžių žodynas

Pvz., tautodailė, istorijos muziejus, Čiurlionis, archeologija

  ūžynė

Lietuvių liaudies muzikos instrumentas, sukūrinis laisvasis aerofonas. Gyvulių ar paukščių kaulo, balanėlės, sagos, metalinio skritulio viduryje per 1 arba 2 skylutes perverta ir galuose surišta virvelė arba siūlas. Abiem rankomis suvejama ir tampoma virvelė suka ūką, kuris kleidžia ūžiančius garsus. Pagrindinė dirbinio paskirtis – sukurti ūžimą primenantį garsą, tačiau jį kaip muzikinį žaislą vartojo ir vaikai.

Lietuvoje, archeologiniuose objektuose, rastos ūžynės labai panašios. Dažniausiai tai 6–7 cm ilgio kiaulės pirštikaulis arba paukščių kojos kaulas su viena skylute centre.

Termino šaltinis (-iai):

Blaževičius P., Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 69;

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, t. 3, p. 561;

Lietuvių kalbos žodynas, http://www.lkz.lt/startas.htm (žiūrėta 2012 08 01).

 

 

Apibrėžimo šaltinis (-iai):

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, t. 3, p. 561;

Blaževičius P., Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 69.

Šalutiniai terminai

birbilas; birzgalas; bruzgynė; ūkas; ūžlė lietuvių kalba

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, t. 3, p. 561.
burzgulis; burgzlė; birzgėlė

Blaževičius P., Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 69.
ūžė

Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2012 07 11.