ūžynė
Lietuvių liaudies muzikos instrumentas, sukūrinis laisvasis aerofonas. Gyvulių ar paukščių kaulo, balanėlės, sagos, metalinio skritulio viduryje per 1 arba 2 skylutes perverta ir galuose surišta virvelė arba siūlas. Abiem rankomis suvejama ir tampoma virvelė suka ūką, kuris kleidžia ūžiančius garsus. Pagrindinė dirbinio paskirtis – sukurti ūžimą primenantį garsą, tačiau jį kaip muzikinį žaislą vartojo ir vaikai.
Lietuvoje, archeologiniuose objektuose, rastos ūžynės labai panašios. Dažniausiai tai 6–7 cm ilgio kiaulės pirštikaulis arba paukščių kojos kaulas su viena skylute centre.
Termino šaltinis (-iai): |
| |
Apibrėžimo šaltinis (-iai): |
|
Šalutiniai terminai
birbilas; birzgalas; bruzgynė; ūkas; ūžlė | lietuvių kalba |
| |
burzgulis; burgzlė; birzgėlė |
| ||
ūžė |
|