Paskutiniu metu pastebime vis didesnį susidomėjimą XX-ojo amžiaus Kaunu, jo istorija ir architektūra. Neabejotinai didžiausio dėmesio sulaukia 3-4 deš. laikotarpis, kuomet miestas tapo laikinąja Lietuvos sostine ir jame susikoncentravo visas kultūrinis, politinis ir visuomeninis valstybės gyvenimas. Kartu su šiuo visuomenės susidomėjimu, vis daugiau imama kalbėti ir apie miestą fiksavusius fotografus ir jų darbus. Vieni paskutinių, kurie šiuo metu yra tarsi iš naujo atrandami – Stanislovas Lukošius ir Antanas Ingelevičius, savo fotografijomis dažnai džiugina Kauno istorija besidominčius žmones. Šioje virtualioje parodoje norime pristatyti dar vieną žmogų – kraštotyrininką, istoriką ir muziejininką – Praną Juozapavičių, XX a. II pusėje tyrinėjusį ir fotoaparatu įamžinusį Kauno architektūrinį paveldą.
Pranas Juozapavičius gimė 1917 m. rugsėjo 15 d., Vėžionių kaime (Prienų r.), daugiavaikėje Marijonos ir Martyno Juozapavičių šeimoje. Baigęs Vėžionių pradinę mokyklą, mokslus tęsė Kaišiadorių keturklasėje amatų mokykloje, 1940 m. baigė Alytaus amatų mokyklą, kur įgijo vidurinį išsilavinimą. Po kurio laiko persikėlė į Vilnių, įstojo į Amatų mokytojų institutą. Aukštojo mokslo siekė Vilniaus pedagoginiame universitete, vėliau studijavo istoriją Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Mokydamasis ir studijuodamas dirbo įvairiausius darbus – gyvendamas Vilniuje mokytojavo Vilniaus dailiųjų amatų mokykloje, nuo 1948 m. dirbo Vilniuje veikusiame Revoliucijos muziejuje. Nuo 1953 m. apsigyveno Kaune, kurį laiką dirbo mokyklų inspektoriumi, Kauno 7-os aštuonmetės mokyklos mokymo dalies vedėju, kol 1958 m. įsidarbino Respublikiniame pedagoginiame muziejuje (dabartiniame Lietuvos švietimo istorijos muziejuje) ir čia dirbo iki pat 1977 m. Tuo pat metu aktyviai dalyvavo Kauno kraštotyros draugijos, Kauno kelionių ir ekskursijų biuro veikloje.
Kraštotyrine veikla P. Juozapavičius susidomėjo dar ankstyvoje jaunystėje, mokytojo Jono Prėskienio dėka. Prisijungęs prie moksleiviškos organizacijos „Jaunųjų ūkininkų ratelis“, P. Juozapavičius ėmė aktyviai domėtis gimtojo krašto istorija, rinko kraštotyrinę medžiagą – knygas, laikraščius, dokumentus ir kitas daiktines vertybes. Jau 1930 m. atliko pirmąją pažintinę ekspediciją savo gimtajame Vėžionių kaime, kurios metu atliko dūminių pirkių fiksaciją – braižė planus ir fotografavo. Dirbdamas Revoliucijos muziejuje toliau aktyviai užsiėmė kraštotyrine veikla, o kaip istorikas ir muziejininkas – domėjosi archyviniais dokumentais ir Vilniaus miesto istorija. Apsigyvenęs Kaune ir įsidarbinęs Respublikiniame pedagoginiame muziejuje, P. Juozapavičius užsiėmė šviečiamąja-visuomenine ir moksline-tiriamąja veikla. Laisvalaikiu daug laiko skyrė Kauno ir miesto apylinkių tyrimams. Tyrimų rezultatas – gausus kiekis surinktos medžiagos ir parengtų straipsnių miesto istorijos, jo pažinimo ir paveldosaugos temomis (skaičiuojama, kad P. Juozapavičius iš viso parengė apie 450 darbų kraštotyrinėmis temomis). Kaip įprasta kraštotyriniuose darbuose, surinkta medžiaga pildyta fotografijomis, kurių nemaža dalis yra saugoma Lietuvos švietimo istorijos muziejuje.
Daugiausia fotografijų, susijusių su Kauno architektūriniu paveldu, saugoma keliuose P. Juozapavičiaus fotografijų rinkiniuose – „Istoriniai statiniai, paveldo objektai“, „Kauno kioskeliai“ ir „Pastatai, susiję su istorinėmis asmenybėmis“. Fotografijos daugiausia darytos XX a. 6-9 deš. Pirmajame fotografijų rinkinyje saugomos Kauno mikrorajonų fotografijos – Dainavos, Petrašiūnų, Vilijampolės, Centro, Senamiesčio, Aleksoto, Aukštųjų Šančių ir kt. Fotografijose užfiksuoti įvairūs pastatai ir objektai – Kauno pilies gynybinės sienos liekanos Kęstučio ir I. Kanto g. sankirtoje; pastatas, kuriame veikė pirmoji pašto stotis Rotušės a.; namas, kuriame veikė Saliamono Banaičio spaustuvė Rotušės a.; Vytauto Didžiojo bažnyčia; Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai; taip pat jau išnykę, nugriauti pastatai – namas Laisvės al. ir Daukanto g. kampe, kur vėliau buvo pastatyti Kauno universalinės parduotuvės rūmai „Merkurijus“; Kartofliškių palivarko medinis gyvenamasis namas A. Mickevičiaus g. ir kt. Kaip kad atskleidžia pavadinimas, rinkinį „Kauno kioskeliai“ sudaro miesto mažosios architektūros fotografijos – spaudos kioskai, stovėję įvairiose miesto vietose – Centre, Panemunėje, Šančiuose, Žaliakalnyje, Aleksote ir kitur. Ir trečiajame rinkinyje, pavadinimu „Pastatai, susiję su istorinėmis asmenybėmis“, užfiksuoti mediniai ir mūriniai miesto pastatai, kuriuose gyveno žinomi tarpukario visuomenės veikėjai – Petras Avižonis, Eduardas Volteris, Tadas Ivanauskas, Platonas Jankauskas ir kiti. Parodoje pristatome po keletą vaizdų iš kiekvieno prieš tai minėto P. Juozapavičiaus fotografijų rinkinio.
