„Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV a. Tikra yra tik tai, kad jis buvo krikščionis kareivis, nukankintas Palestinoje. Legenda pasakoja, kad jis buvęs Kapadokijos didikų krikščionių sūnus, narsus karys, dėl savo kariškų dorybių patekęs į Romos imperatoriaus Gajaus Aurelijaus Valerijaus Diokletiano (284 – 305) asmens gvardiją. Šio imperatoriaus laikais, prasidėjus krikščionių persekiojimui, Jurgis dėl savo tikėjimo buvo nužudytas. Pasakojimas, kad jis išlaisvino karalaitę nuo slibino, yra mitinis motyvas. Jurgio kultas, prasidėjęs Bizantijoje, paplito po visus Rytus nuo Gruzijos iki Abisinijos.
V a. šventasis Jurgis yra įtrauktas į Jaronimo Martirologiją greta žymiausių karžygių kankinių, šalia Demetrijaus, Mauricijaus, Martyno, Sebastijono. VI a. jis minimas Grigaliaus Sakramentariume. Apie šventąjį rašė popiežius Gelasijus (492 – 496). XIV a. ,,Aukso legendoje“ šventasis Jurgis vaizduojamas ant balto žirgo kovojantis su slibinu dėl pavergtos karalaitės.

Viduramžių Kryžiaus žygių dalyviai jį buvo pasirinkę savo globėju, taip Jurgio kultą išplatindami po visą Europą. Jis tapo daugeliu valstybių ir miestų globėju: Anglijos, Etiopijos, Juodkalnijos, Katalonijos, Aragonijos, Gruzijos, Lietuvos, Portugalijos, Rusijos, Serbijos, Ligūrijos, Genujos, Venecijos, Maskvos ir daugelio kitų miestų. Šventasis Jurgis globoja karius, žemdirbius, ūkininkus, arkliaganius. Jis rūpinasi gyvuliais, ypač žirgais, juos saugo nuo visokių ligų, nelaimių, vilkų, vagių, blogų akių. Jurgio šventė, įgavusi folklorinį atspalvį, pakeitė senovės pagonių pavasarinę šventę. Tradiciškai per Jurgines žilvičio šakele paglostomi gyvuliai, šventinami laukai, pasėliai, ūkio padargai.

1969 m. Romoje, pertvarkant šventųjų kalendorių, buvo nuspręsta iš Martirologijos šventųjų sąrašų į kalendorių įrašyti tik tuos šventuosius, apie kuriuos išlikę dokumentinių liudijimų. Pritaikant šį principą, iškilo klausimų dėl šventojo Jurgio įtraukimo į kalendorių, kadangi apie jį nuo VI a. liudija tik gausybė legendų. Tačiau šventojo Jurgio populiarumas lėmė, kad jam buvo padaryta išimtis. Šventojo Jurgio minėjimo šventė liko balandžio 23 d.

Mene Jurgis vaizduojamas su kario apranga, sėdintis ant balto žirgo ir smeigiantis ietį į slibiną – blogio simbolį, kuris besirango po jo kojomis. Kartais jis vaizduojamas su ištrauktu kalaviju, rankoje laikantis skydą arba vėliavą su raudonu kryžiumi. Kartais vaizduojamas kartu su šventaisiais Florijonu, Lionginu ar Sebastijonu.