Vienos lietuvių šeimos istorija: knygnešys, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys
Šis virtuali paroda pasakoja apie vieną lietuvių inteligentų šeimą XIX a. pab.–XX a. laikotarpiu – Lietuvos valstybės kūrimosi ir okupacijos metu.
Nuotraukose užfiksuotos Kumečių-Dovydaičių šeimos gyvenimo akimirkos liudija ne tik apie šios, bet ir apie daugelio kitų to laikmečio lietuvių šeimų likimus. Medžiagą parodai pateikė šeimos archyvo paveldėtoja bibliotekininkė Rita Reda Dovydaitytė-Dagienė. Jos senelis – knygnešys Jonas Kumetis, tėvas – Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys Pijus Dovydaitis, mama – aktyvi visuomenės veikėja Julija Kumetytė-Dovydaitienė.
Jonas Kumetis (1850–1924) – knygnešys, ilgametis Veliuonos bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas, tautosakos rinkėjas, carinės Rusijos valdžios persekiotas už lietuviškų dainų dokumentavimą. Su antrąja žmona Juzeta Safrončikaite-Kumetiene (1880–1943) susilaukė trijų dukterų – Julijos (minima šioje parodoje), Anicetos ir Adelės.
Pijus Dovydaitis (1898–1983) – Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis. 1928 m. vedė Jono Kumečio dukrą Juliją. 1941 m. uždarytas Gorkio miesto kalėjime, nuteistas 10 metų kalėti Unžensko pataisos lageryje, vėliau ištremtas į Kemerovo srities Ižmorsko rajono invalidų namus. Į Lietuvą grįžo 1954 metais. Su žmona Julija Kumetyte-Dovydaitiene užaugino dvi dukteris – Astą ir Ritą Redą.
Dovydaičiai – tai sena Suvalkijos žemdirbių šeima, kilusi iš Marijampolės apskrities Višakio Rūdos valsčiaus Runkių kaimo. Jos istorija žinoma nuo XIX a. pradžios: minimas Dovydaičių tėvas – Motiejus Dovydaitis, mama – Marijona Bunkartaitė-Dovydaitienė. Jie išaugino septynis vaikus: Praną (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą), Juozą, Antaną, Pijų (minimą šioje parodoje), Vincą, Magdaleną, Joną ir Jurgį.
Julija Kumetytė-Dovydaitienė (1903–1973) – choro „Daina“ narė, iki 1933 m. ekonominės krizės dirbo pašte, aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė. Pokariu, kad išgyventų, pardavinėjo šeimos turtą, vyrui į lagerį siuntė maistą ir įvairius daiktus. 1948 m. slapstėsi, kad išvengtų tremties. Jos šeimai priklausęs namas ir turtas sovietmečiu buvo nusavinti valdžios.
Janina Samulionytė
