Iš kairės: antroji Jono Kumečio žmona Juzefa Safrončikaitė-Kumetienė, dukra Natalija (iš pirmosios J. Kumečio santuokos), dukra Julija, knygnešys J. Kumetis, sūnus Justinas (iš pirmosios J. Kumečio santuokos). Averse užrašas: „E. Lawdonski A Kowna“, reverse užrašas: „Фотография Е. Лявданскаго и А. Ключинскаго въ Ковниъ Николаевский Проспектъ противъ женск. гимназии, Негативы сохраняются, Варшавскии складъ фотогр. принед“.

J. Kumetis (1861–1949) – žymus knygnešys, ilgametis Veliuonos bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas, tautosakos rinkėjas. Nuo 1881 m. suorganizavo bažnytinį chorą ir jam energingai daug metų vadovavo. Glaudžiai bendravo su daugeliu to meto Lietuvos šviesuolių, knygnešių, kalbininkų, rašytojų, publicistų, mokslininkų ir taip įsitraukė į knygnešių veiklą. Buvo aktyvus pirmosios Dainų šventės dalyvis. Vedė du kartus ir su antrąja žmona Juzeta Safrončikaite-Kumetiene (1880–1943) susilaukė trijų dukterų – Julijos (minima šioje parodoje), Anicetos ir Adelės.

J. Kumetis (1861–1949) – žymus knygnešys, ilgametis Veliuonos bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas, tautosakos rinkėjas. Nuo 1881 m. suorganizavo bažnytinį chorą ir jam energingai daug metų vadovavo. Glaudžiai bendravo su daugeliu to meto Lietuvos šviesuolių, knygnešių, kalbininkų, rašytojų, publicistų, mokslininkų ir taip įsitraukė į knygnešių veiklą. Buvo aktyvus pirmosios Dainų šventės dalyvis. Vedė du kartus ir su antrąja žmona Juzeta Safrončikaite-Kumetiene (1880–1943) susilaukė trijų dukterų – Julijos (minima šioje parodoje), Anicetos ir Adelės.

Sėdi: Marijona ir Motiejus, stovi Antanina Dovydaitienė (Antano Dovydaičio žmona), nežinomas berniukas, Antanas Dovydaitis (jam liko tėvų ūkis).

Dovydaičiai – tai sena Suvalkijos valstiečių šeima, kilusi iš Marijampolės apskrities, Višakio Rūdos valsčiaus, Runkių kaimo. Jos istorija žinoma nuo XIX a. pr. Dovydaičių tėvas – Motiejus Dovydaitis (1850–1924), mama – Marijona Bunkartaitė-Dovydaitienė (1868–1944). Jie išaugino septynis vaikus: Praną (Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą) (1886–1942), Juozą (1889–1945), Antaną (1893–1978), Pijų (minimą šioje parodoje) (1898–1983), Vincą (1899–1920), Magdaleną (1902–1978), Joną (1906–1984) ir Jurgį (1907–2001).

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą (1 laidą), dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 m. kovojo su bermontininkais, 1920-1921 m. – su lenkais. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių. Tarnavo Lietuvos kariuomenės Autorinktinėje, Ginklavimosi valdyboje. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą (1 laidą), dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 m. kovojo su bermontininkais, 1920-1921 m. – su lenkais. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių. Tarnavo Lietuvos kariuomenės Autorinktinėje, Ginklavimosi valdyboje. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus.

P. Dovydaitis stovi pirmas iš dešinės.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą (1 laidą), dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 m. kovojo su bermontininkais, 1920-1921 m. – su lenkais. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių. Tarnavo Lietuvos kariuomenės Autorinktinėje, Ginklavimosi valdyboje. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus.

Santuokos sakramentą suteikia kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Nuotaka – J. Kumetytė, jaunasis – P. Dovydaitis. Už jų – Aniceta Kumetytė, Kazimieras Aperavičius, Jadvyga Iešmantaitė, nežinomas vyras, nežinoma pora, Adelė Kumetytė, Stepas Dumčius, nežinoma pora.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1928 m. vedė J. Kumečio dukrą Juliją. Šeima gyveno Kaune, Zarasų gatvėje.

Julija Kumetytė-Dovydaitienė (1903 – 1973) – aktyvi choro „Daina“ dainininkė. Iki 1933 m. ekonominės krizės dirbo pašto darbuotoja Kauno centrinio pašto skyriuje. Sukūrusi šeimą su P. Dovydaičiu, buvo aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė iki pat sovietinės okupacijos.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1928 m. vedė J. Kumečio dukrą Juliją. Šeima gyveno Kaune, Zarasų gatvėje.

Julija Kumetytė-Dovydaitienė (1903–1973) – aktyvi choro „Daina“ dainininkė. Iki 1933 m. ekonominės krizės dirbo pašto darbuotoja Kauno centrinio pašto skyriuje. Sukūrusi šeimą su P. Dovydaičiu, buvo aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė iki pat sovietinės okupacijos.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1928 m. vedė J. Kumečio dukrą Juliją. Šeima gyveno Kaune, Zarasų gatvėje.

Julija Kumetytė-Dovydaitienė (1903–1973) – aktyvi choro „Daina“ dainininkė. Iki 1933 m. ekonominės krizės dirbo pašto darbuotoja Kauno centrinio pašto skyriuje. Sukūrusi šeimą su P. Dovydaičiu, buvo aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė iki pat sovietinės okupacijos.

Pirma iš kairės Adelė Kumetytė-Staniulienė (Ritos Redos Dovydaitytės-Dagienės krikšto mama), trečia Čiplienė, penkta Šližienė, septinta Mačiukienė, aštunta J. Kumetytė-Dovydaitienė. Antroje eilėje dešimta iš kairės Aniceta Kumetytė-Aperavičienė, vienuolikta Budrikienė.

Julija Kumetytė-Dovydaitienė (1903–1973) – aktyvi choro „Daina“ dainininkė. Iki 1933 m. ekonominės krizės dirbo pašto darbuotoja Kauno centrinio pašto skyriuje. Sukūrusi šeimą su P. Dovydaičiu, buvo aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė iki pat sovietinės okupacijos.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigė Lietuvos karo mokyklą (1 laidą), dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 m. kovojo su bermontininkais, 1920–1921 m. – su lenkais. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių. Tarnavo Lietuvos kariuomenės Autorinktinėje, Ginklavimosi valdyboje. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus.

Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Vėliau pakeltas į pulkininkus leitenantus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę ir prasidėjus karui, 1941 m. P. Dovydaitis buvo areštuotas ir kalintas Gorkio miesto kalėjime. Vėliau nuteistas 10-čiai metų ir pervežtas į Unžensko pataisos darbų lagerį. Po bausmės atlikimo ištremtas į Kemerovo srities Ižmorsko rajono invalidų namus. Į Lietuvą grįžo tik 1954 m.