Julija Kumetytė-Dovydaitienė 1946 metais gruodžio mėnesį nuvyko į Užensko lagerį aplankyti vyro ir parsivežė jo siuvinį iš sudurtų medžiagos gabaliukų.
Kairiajame kampe išsiuvinėtos datos:
22 VI 1941 – P. Dovydaitis iš sulaikymo vietos Pabradėje pervežtas į KGB kalėjimą.
24 VI 1941 – išvežtas iš Lietuvos.
3 VII 1941 – atvežtas į Gorkio kalėjimą.
8 VII 1943 – išvežtas į Užensko lagerį.
(Raidės V. ir G. reiškia Vilnius–Gorkis)
3 XI 1944 – iš namų gautos telegramos data.
13 XII 1946 – lageryje aplankė žmona Julija.
Dešiniajame kampe išsiuvinėtas namo Kaune vaizdas ir užrašai „Zarasų 35“ (adresas) bei „23448“ (telefono numeris). Virš šio vaizdo užrašas: „Tėviškėlę brangią vis regiu sapne“.
Apatinė siuvinio dalis – išbadėjusio kalinio atsiminimai apie duonos kepimą Lietuvoje.
Išsiuvinėtos raidės „P. D.“ – Pijaus Dovydaičio inicialai.
Kairėje – duonkubilis su užmaišyta duona. Dešinėje – duonos tešla jau pakilusi.
Viršuje data: 15 VI 1943 – P. Dovydaitis atvežtas į Unžensko pataisos darbų lagerį.
6/5 – neaišku, galbūt barako numeris.
Siuvinio centre – dėžė (barako stalas), ant jos trys gabaliukai duonos ir užrašas: „Tėve mūsų / duonos mūsų / kasdieninės duok mums“.
Julija Kumetytė-Dovydaitienė (1903–1973) – sukūrusi šeimą su P. Dovydaičiu, buvo aktyvi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė iki pat sovietinės okupacijos. Ištrėmus vyrą, liko gyventi šeimos name su dviem dukromis Asta ir Rita Reda. Pokariu vertėsi sunkiai, kad galėtų prasimaitinti, pardavinėjo šeimos turtą. Siuntė vyrui į lagerį maistą, įvairius daiktus.
Pijus Dovydaitis (1898–1983) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio (1886–1942) brolis, 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Likviduojant Lietuvos kariuomenę ir prasidėjus karui, 1941 m. P. Dovydaitis buvo areštuotas ir kalintas Gorkio miesto kalėjime. Vėliau nuteistas 10-čiai metų ir pervežtas į Unžensko pataisos darbų lagerį. Po bausmės atlikimo ištremtas į Kemerovo srities Ižmorsko rajono invalidų namus. Į Lietuvą grįžo tik 1954 m.
