Čiurlionis ir fotografija

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografijų albumėlyje „Anapa“ suklijuotos 1905 metų vasaros fotografijos, darytos Kaukazo kalnų papėdėje, šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje, Anapoje, kur Čiurlionis lankėsi kartu su mecenatų Volmanų šeima. Šios kelionės po Kaukazą ir Krymą metu M. K. Čiurlionio sukurtos įvairaus formato nuotraukos vėliau paties menininko buvo suklijuotos į nedidelį albumėlį, ant kurio drobinio viršelio autorius paliko įrašą „Anapa. 1905.“.
Albumėlyje yra 48 fotografijos, 39 – priskiriamos M. K. Čiurlioniui. Dailininkas užfiksavo Juodosios jūros pakrantės vaizdus, burines valtis, vietinius gyventojus, jų buitį, kapines ir kitus objektus. Albumėlyje sudėtos ne tik kelionės vaizdų nuotraukos, užfiksuota supusi gamta, sutikti žmonės, o taip pat bendrakeleivių įamžintas Kaukaze viešėjęs M. K. Čiurlionis.
Nuotraukos leidžia žiūrovui paties dailininko akimis pamatyti tuos vaizdus ir aplinką, kuri jį įkvėpė kūrybai, atsiskleidžiančiai dviejų jūrų peizažų – Baltijos ir Juodosios – įspūdžių palyginimais bei interpretavimais. Vėliau šie įspūdžiai atgijo tapybos darbuose bei žodžio kūryboje.
Kokiu fotoaparatu M. K. Čiurlionis fotografavo 1905 m. nėra žinoma, tačiau menininko sesuo Jadvyga Čiurlionytė savo prisiminimuose rašo apie brolio Povilo parsivežtą fotoaparatą „Kodaką“, kuriuo jis fotografuodavo. Šie sesers prisiminimai tampa nuoroda į galimas prielaidas apie paties Čiurlionio naudotą fotografijos techniką.
Fotografijų iš „Anapos“ albumėlio fotokopijos, pastarajame dešimtmetyje, sulaukė išskirtinio dėmesio M. K. Čiurlionio kūrybos kontekste. Jos eksponuojamos ne tik Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, tačiau ir užsienio retrospektyvinėse bei kitose menininko kūrybai skirtose parodose.