Jolantos Janavičienės keramika

Jolantos Garolytės-Janavičienės keramika

Jolanta Garolytė-Janavičienė gimė 1929 m. Kaune. Jos tėvas buvo garsus lietuvių aviatorius Jeronimas Garolis, o motina – senos rusų dvarininkų giminės palikuonė. Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, su šeima pasitraukė į Vokietiją, o vėliau, 1949 m., įsikūrė Australijoje. 1953 m. ištekėjo už Jurgio Janavičiaus ir susilaukė trijų vaikų.
Jolanta Janavičienė studijavo Ecole des Arts et Metiers meno mokykloje Freiburge, Vokietijoje, taip pat gilino keramikos žinias Sidnėjaus meno mokykloje, o vėliau tęsė keramikos meno studijas Romoje. Yra nemažai surengusi personalinių parodų Australijoje, Londone, Nepale. Nuo 1991 iki 2009 m. yra surengusi 9 personalines parodas Lietuvoje. Dalyvavo Val-lauris (Pietų Prancūzijoje) ir Faenza (Italijoje) įvykusiose Tarptautinėse keramikos parodose. Jolantos Janavičienės kūryba neapsiribojo vien tik keramika, ji taip pat tapė guašu, liejo akvarele, kūrė bronzines skulptūras, dėstė dailę didžiausiame Sidnėjaus moterų kalėjime ir aktyviai dalyvavo Australijos meniniame gyvenime.
Jolantos Janavičienės kūrybos diapazonas platus – nuo dekoratyvinių skulptūrų, meninių objektų iki dekoratyvinių indų. Jos novatoriškas požiūris į keramiką ne vien kaip į taikomąjį, bet ir kaip į vizualųjį meną skatino ieškoti naujų meninių ir technologinių sprendimų, eksperimentuoti. Kūryboje yra išbandžiusi raku, juodosios keramikos degimo technikas. Jolantos Janavičienės kūryba pasižymi gyvybingumu, ekspresyvumu, laisvumu tiek dekoru, tiek forma. Darbai plastiški, organiški, tarsi atlikti vienu ypu, išryškintos molio plastiškumo savybės. Vyraujantys kūrybos motyvai – gamta, žmogaus figūra, veidas. Dekorui būdingas laisvumas, abstraktumas, juodos grafiškos linijos, spalvinės dėmės. Įvairiais kūrybos laiko tarpsniais kito menininkės kūrybinis braižas, bet visada jos darbuose išliko ekspresyvumo ir laisvumo pojūtis.

Parengė Eglė Šidlauskaitė