LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Vytauto Kasiulio kūrybos parodą pristato naujasis Lietuvos dailės muziejaus padalinys - Vytauto Kasiulio dailės muziejus, įsikūręs istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos būstinėje.
XX amžiaus pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmai Joachimo Lelevelio gatvėje, prie Žaliojo tilto, buvo pastatyti už pagrindinio fundatoriaus Baltosios Vokės dvarininko Hiliaro Lenskio skirtas ir kitų rėmėjų paaukotas lėšas. Statybos buvo pradėtos 1910 metais, o pastatas galutinai įrengtas tik 1929-aisiais. Projekto autoriai – inžinieriai Henrikas Voinickis ir Janas Trojanas. Vilniaus krašto šviesuomenės pastangomis statinys tapo daugiafunkciniu kultūros ir švietimo židiniu: jame glaudėsi draugijos archyvas, biblioteka, muziejus, vyko draugijos narių susirinkimai, visuomeniniai renginiai. Vilniaus mokslo bičiulių draugija veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo.
1949–1980 metais pastatas priklausė sovietinės propagandos įstaigai – LTSR revoliucijos muziejui. 1981-aisiais rūmai perduoti Lietuvos dailės muziejui, juose buvo rengiamos teminės ir personalinės parodos, veikė Lietuvių tarybinės dailės galerija. 1991 metais čia buvo įrengtos tapybos, skulptūros bei grafikos kūrinių saugyklos, o paskutiniaisiais metais veikė restauratorių dirbtuvės.
Gavus lėšų iš Europos Sąjungos sanglaudos skatinimo programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto, 2012-aisiais istorinis Vilniaus mokslo bičiulių draugijos pastatas buvo rekonstruotas ir modernizuotas, jį pritaikant šiuolaikiniams muziejiniams poreikiams. Dabar šiuose rūmuose veikia nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, parodų salės, konferencijų ir renginių centras, vyksta muzikos vakarai. Muziejuje taip pat rengiamos kitų žymių išeivijos menininkų kūrybos parodos.
Pagrindinė muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko Vytauto Kasiulio kūrybinį palikimą, kurį jo našlė Bronė Kasiulienė 2010 metais testamentu padovanojo Lietuvai, o jos sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis jį Lietuvai perdavė. Kolekciją sudaro 950 kūrinių bei asmeninis dailininko archyvas.
Kviečiame susipažinti su iškilaus XX amžiaus lietuvių dailininko Vytauto Kasiulio kūryba.
Dekorartyvi, buitinė, ryškaus kolorito kompozicija vaizduoja žvejus jūroje. Stilizuotos, palinkusios, įsitempusios šalia valties vandenyje stovinčių vyrų figūros rodo sunkias jų pastangas. Aplinkui laivelį raibuliuoja tamsus su šviesiais ruožais vanduo, o tolumoje ryškėja krantas.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Švedijos miestų ir įvairių vietovių peizažai praturtina Vytauto Kasiulio kūrinių tematiką spalvingais, šventiškais, pasakiškais vaizdais. Juose įamžintos dailininko šeimos kelionių akimirkos, į atmintį įsirėžę specifiniai Švedijos kaimo motyvai. Šiuose kūriniuose menininkas derina įvairias atlikimo technikas (guašą, pastelę, akvarelę, aliejų), spalvinį kūrinių sprendimą pripildo gausybe vaivorykštinių atspalvių.
Aktas peizaže. Kompozicija perteikia juodu kontūru aprėmintą, pretenzinga poza gulinčią moterį abstrahuotame gamtos fone. Apsinuoginusi odaliska, tarsi klasikinės dailės citata, primena Vytauto Kasiulio 5-ojo dešimtmečio Paryžiuje plėtotą moters motyvą, artimą nuogo kūno iškilumų atspaudui drobėje. Kūrinys ritmiškas, muzikalus, atliktas kiek sausoka, grafiška maniera, santūraus, monochrominio kolorito.
Aprašė Ilona Mažeikienė
Žanrinė kompozicija. Švelni, saloninio pobūdžio scena nutapyta kaip buitinė idilė. Drobėje centrinę vietą užima pora, stovinti prie staliuko, švelniai susikabinusi rankomis. Šioje kompozicijoje daug vietos skiriama aplinkos detalėms – čia matome du paveikslus pretenzingais rėmais, įvairiaspalvių gėlių puokštę vazoje, kruopščiai nutapytas personažų kostiumų detales. Koloritas pastelinių tonų, žalsvai rusvas. Formas pabrėžia piešinio kontūrai.
Aprašė Ilona Mažeikienė, Nijolė Nevčesauskienė
Daugelį kartų Vytauto Kasiulio varijuota muzikantą vaizduojanti kompozicija perteikta pastele. Muzikuojantis personažas yra kurtas tiek litografijos tiek ir pastelės technika, yra žinomi bent keli spalviniai šios kompozicijos variantai. Violončelininko siluetas ir koloristinė išraiška artimai siejasi ir su vitražo išraiškos priemonėmis.
Figūrinė kompozicija „Mulen Ružas“, nutapyta vėlyvuoju Vytauto Kasiulio kūrybos laikotarpiu. Šiam etapui būdingas stiprus kompozicinio eklektiškumo pojūtis, formos susmulkėjimas, komplikuota stilizacija, personažų gausa. Triukšmingas naktinio kabareto lankytojų šėliojimas, kuriam atliepia ekspresyvi šokančiųjų grupė, nutapyta pirmame plane, įsuka stebintįjį lyg didžiuliai Raudonojo Malūno (pranc. Moulin Rouge) sparnai. Koloritas šaltų žalsvai pilkų, balsvų tonų.
Aprašė Ilona Mažeikienė, Nijolė Nevčesauskienė
Vertinga Vytauto Kasiulio kūrybos palikimo dalis – pastelės technika sukurti darbai. Šiuose ant juodo popieriaus pastelės kreidelėmis pieštuose paveiksluose akivaizdžiai atsiskleidžia specifinė dailininko kūrybos maniera – objektų formos šviesesnių kontūrų ar potėpių blyksniais iškyla tarsi negatyvinis vaizdas. Idiliška, rami kaimo gyvenimo scena spalvomis švyti kaip viduramžių meistro vitražas. Išraiškos ekspresija, kolorito jėga, kompozicinės struktūros tvirtumu Vytauto Kasiulio pastelės nenusileidžia išbaigtoms, didelio formato aliejinės tapybos drobėms.
Figūrinė kompozicija. Aktai. Ši efektinga dekoratyvi drobė nutapyta vėlyvuoju Vytauto Kasiulio kūrybos laikotarpiu. Jos centre – trijų apsinuoginusių moterų kompozicija. Trys spalvoti moterų siluetai, nutapyti baltais, raudonais ir mėlynais potėpiais primena Antikos laikų gracijas. Už moterų figūrų visomis vaivorykštės spektro spalvomis mirguliuoja daugiasluoksnis fonas, tarsi sugėręs visų kambario aplinkos paviršių raštus ir ornamentus. Neatsitiktinai dėl savo rafinuotumo Vytauto Kasiulio kompozicijos amžininkų buvo lyginamos ir su egzotiškais Rytų kilimais.
Aprašė Ilona Mažeikienė
Buitinio žanro tapybos kompozicija su medžioklės scena. Horizontalaus formato drobėje pavaizduoti du vyrai, nešantys pririštą už kojų sumedžiotą elnią. Medžiotojai vaizduojami einantys į kairę pusę su šautuvais, krepšiais ir kitais atributais, bei kostiumo detalėmis, būdingais XIX amžiaus tradicijai. Tapyba fragmentiška, pabrėžiamos atskiros spalvinės dėmės, tarsi fotografijos negatyve, sukuria dinamišką mozaikos įspūdį. Fonas nutapytas gesvais, žalsvais, rausvais, baltais plotais akvareliškai išryškinančiais medžius ir krūmus. Visi plastiniai elementai atitraukti nuo pakraščio, pabrėžia dekoratyvų bordiūrą.
Signuotas dešiniame apatiniame kampe pilka spalva:
Kasiulis
 |
 |
| |
 |
 |
| |