LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Savamoksliai kaimo dievdirbai iki XX a. penktojo dešimtmečio kūrė įvairių šventųjų skulptūras.
Dažniausiai jos būdavo talpinamos kaimo pakelėse, sodybose ar kapinėse statomose koplytėlėse,
koplytstulpiuose, stogastulpiuose, puošdavo bažnyčias. Bėgant laikui bažnyčių interjeras keitėsi,
koplytėlės sunyko, tad jose buvusios skulptūrėlės saugotos namuose.
Žemaičių muziejaus „Alka“ įkūrėjas ir pirmasis direktorius Pranas Genys, važinėdamas po
Žemaitiją ir rinkdamas aukas muziejui, kartu rinko ir eksponatus. Po Antrojo pasaulinio karo
liaudies meno rinkinys buvo pildomas ekspedicijų metu surinktais, pavienių asmenų dovanotais
eksponatais. Taip buvo pradėta kaupti, dabar jau– virš tūkstančio, įvairių šventųjų skulptūrų
kolekcija.
Savitą vietą liaudies skulptūroje užima angelai. Jų muziejuje saugoma beveik aštuoniasdešimt
skulptūrėlių. Žemaičiai tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo Angelą Sargą, kuris lydi jį visą
gyvenimą. Angelų skulptūros – sudėtinė Pietos, šv. Izidoriaus, šv. Roko skulptūrų kompozicijų
dalis. Skrendantys, klūpantys, stovintys, pamaldžiai ant krūtinės sudėję rankas ar rankoje
laikantys žvakę angelai papildydavo, vizualiai sustiprindavo visą koplytėlės vidaus kompoziciją.
Seniausia muziejuje sukaupto rinkinio skulptūra „Angelas“ paženklinta 1704 m. data. Kita to
paties meistro angelo skulptūra be pažymėtos datos tikėtina sukurta tais pačiais metais. Abi
skulptūros stovėjo Patausalės (Telšių r.) koplyčioje, kuri buvo nugriauta po 1863 m. sukilimo.
Dauguma rinkinio skulptūrų datuotos XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Tarp daugelio
meistrų, išliko tik kelios pavardės: Kazimieras Mockus, Kazys Varnelis, Adomas Einikis,
Vaitkus (vardas nežinomas).
Parodą parengė vyr. muziejininkė Vida Rimkuvienė ir muziejininkė-skaitmenintoja Loreta
Norvaišienė
Skulptūra „Angelas“ iš Nerimdaičių bažnyčios, datuota 1704 m. Buvusi Patausalės koplyčioje.
Angelas stovi sukryžiuotom ant krūtinės rankom, ilgais plaukais, ilgais rūbais, dešinė koja truputį sulenkta, kairės kojos matosi pirštai.
Skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Skulptūra vaizduoja jaunuolį, stovintį ant debesies, laikantį Kristaus monogramą, kurios apačioje nupiešta širdis. Angelo apdaro rankovės atraitotos. Apatinis rūbas – beveik iki žemės, žalsvas. Viršutinis rūbas (švarkas) sujuostas diržu. Už nugaros išskleisti du žalsvos spalvos sparnai.
Prieš perleidžiant skulptūrą į muziejų, ji buvo Geidžių koplyčioje, ant Didžiojo altoriaus.
Skulptūra „Angelas“. Iš Nerimdaičių bažnyčios.
Angelas ant pečių pasidėjusiais garbanotais, gelsvais plaukais, ilgais rūbais, sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis. Nosis tiesi, veidas pailgas, akys žydros.
Medžio skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Skulptūra galimai buvusi skulptūrinėje grupėje. Sparnų vietoje likusi nedažyta vieta. Angelas mėlynu ilgu rūbu. Ant jo – pilka kamža. Plaukai, apykaklė ir rankogalis dažyti rudai. Plaukai trumpi. Angelas stovi ant pagrindo. Dešinė ranka prispausta prie krūtinės, kairė – nulaužta nuo alkūnės.
Skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Vaizduojamas klūpantis angelas, laikantis rankose žvakę. Skulptūrėlė padaryta koplytėlei Stončiaus Antano užsakymu. Koplytėlė buvusi pastatyta 1848 m. Lopaičių kaime. Koplytėlei supuvus, spulptūrėlę išsaugojo Juzė Maslauskienė, Marcijono iš Lopaičių kaimo.
Skulptūra vaizduoja stovintį basomis kojomis ant pakylos, ilgu rūbu angelą. Dešinės rankos kumštis prie krūtinės, kairė ranka nulaužta nuo alkūnės. Prie nugaros pritvirtinti sparnai.
Skulptūra stovėjo Butrimo ūkio koplytėlėje, kurios statytojas ir statymo laikas yra nežinomi.
Medžio skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Vaizduojamas klūpantis angelas, ilgu, oranžiniu rūbu, per liemenį sujuostu diržu. Vienplaukis, plaukai banguojantys iki pečių. Dešinysis sparnas ir dešinė ranka nulaužti. Kairė ranka prispausta prie krūtinės. Kito angelo kairė ranka sulenkta per alkūnę, atkišta į priekį.
Skulptūrą jos perleidėjas muziejui Vladas Alminas buvo gavęs iš Čiulpienės B., gyvenusios Pučkoriuose, Kauneckio ūkyje. Šio ūkio kiemo koplytėlėje angelas buvo stovėjęs.
Medžio skulptūra - angelas išskleistais sparnais, virš galvos laikantis juostą su užrašu „Gloria in excelsis Deo“. Sklptūrėlė buvo padaryta ir pritvirtinta virš veidrodžio rėmų. Veidrodis buvo padarytas meistro dukteriai Onai. Angelas vaizduoja moterį baltu sijonu, žaliu švarku, per liemenį perjuostu juosta. Veidas pailgas, plaukai ilgi, banga gulantys ant pečių. Angelas basom kojom, kairės kojos pirštai nuskilę. Skulptūra stovi ant stačiakampio pagrindo.
Skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Angelas pasisukęs šonu, priklaupęs ant dešiniojo kelio. Angelo dešinėje rankoje buvo kažin kas laikyta. Kairė ranka nulūžusi. Angelas ilgu rūbu, basom kojom, vienplaukis, buvęs dažytas auksine spalva. Rastas Ubiškės bažnyčioje ant aukšto, nebenaudojamas.
Skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Skulptūra vaizduoja skrendantį angelą. Per vėjo plaiktomą drabužį kojų nesimato. Ant mėlyno, ilgo drabužio užvliktas melsvai pilkas siekiantis iki klubų rūbas, gal kamža. Dėšinė ranka uždėta ant krūtinės, kairė – nulaužta nuo alkūnės. Veidas užtepliotas rusvai murzina spalva. Iki 1976 m. pavasario skulptūra stovėjo grupėje su Pieta, kuri vėliau buvo pavogta. Skulptūra rasta Tryškiuose.
Medžio skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Vaizduojamas angelas, klūpantis ant dešiniojo kelio. Kairė koja sulenkta, ant kelio pastatyta žvakidė, prilaikoma dešine ranka. Veidas pasuktas į dešinę. Plaukai – iki pečių. Rūbas ilgas, pilkos spalvos, sujuostas per liemenį.
Iki 1976 m. skulptūra stovėjo Tryškių miestelio koplytėlėje kartu su Pietos grupe. Pieta buvo pavogta 1976 m. pavasarį. Ant angelo skulptūros užrašytas inventorizacijos indeksas „TL-23“
Medžio skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Vaizduojamas priklaupęs ant kairiojo kelio angelas. Ant dešiniojo kelio laiko abiem rankomis žvakidę. Rūbas ilgas, baltas, iš po rūbo matosi basos dešinės kojos pirštai. Plaukai rudi, sušukuoti atgal, per vidurį perskirti.
Rastas Paželsio kaime, Rietavo rajone.
 |
 |
| |
 |
 |
| |