Peizažai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių

Peizažas – tapybos arba grafikos kūrinys, kuriame vaizduojamas kraštovaizdis, jis gali būti natūralus arba paveiktas žmogaus. Peizažuose dažniausiai nutapyti miško, pievų, kalnų, vandens, dangaus, griuvėsių, miesto, įvairių paros laikų ar gamtos reiškiniai. Paveiksluose galima atkurti realias arba išgalvotas vietas. Skiriamos peizažo rūšys: veduta, architektūrinis peizažas, panorama, marina, kita.
Peizažo elementų buvo randama ir senovės Egipto, Mesopotamijos, senovės Graikijos sienų tapybos ir dekoratyvinės dailės kūriniuose – mitologinėse, batalinėse, medžioklės žanro kompozicijose. 16 a. peizažas pradėjo gyvuoti kaip savarankiškas žanras, jo statuso sureikšminimui įtakos turėjo ir Reformacijos idėjos, remtasi L. B. Alberčio (Alberti Leon Battista), Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci) peizaže vyraujančios perspektyvos ir erdvės vaizdavimo principais. Lietuvoje peizažas kaip savarankiškas žanras pradėjo vystytis tik 18 a. pabaigoje.