-
-
Peizažai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių
Peizažas – tapybos arba grafikos kūrinys, kuriame vaizduojamas kraštovaizdis, jis gali būti natūralus arba paveiktas žmogaus. Peizažuose dažniausiai nutapyti miško, pievų, kalnų, vandens, dangaus, griuvėsių, miesto, įvairių paros laikų ar gamtos reiškiniai. Paveiksluose galima atkurti realias arba išgalvotas vietas. Skiriamos peizažo rūšys: veduta, architektūrinis peizažas, panorama, marina, kita.
Peizažo elementų buvo randama ir senovės Egipto, Mesopotamijos, senovės Graikijos sienų tapybos ir dekoratyvinės dailės kūriniuose – mitologinėse, batalinėse, medžioklės žanro kompozicijose. 16 a. peizažas pradėjo gyvuoti kaip savarankiškas žanras, jo statuso sureikšminimui įtakos turėjo ir Reformacijos idėjos, remtasi L. B. Alberčio (Alberti Leon Battista), Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci) peizaže vyraujančios perspektyvos ir erdvės vaizdavimo principais. Lietuvoje peizažas kaip savarankiškas žanras pradėjo vystytis tik 18 a. pabaigoje.
-
Parodos objektai
-
Peizažas, XVI a. pab. – XVII a. pr.
Vėlaus vakaro peizažas. Pirmame plane nutapyta mažytė ant balto arklio jojančio raitelio figūrėlė. Antrame plane pavaizduoti ant smėlėtų kalvų augantys aukšti lapuočiai medžiai. Tolumoje matyti melsvi kalnų kontūrai. Dangus tamsios žalsvai mėlynos spalvos, ties horizontu nušviestas rausvai gelsva šviesa.
Nesignuota.
Aprašė Dalia Tarandaitė
-
Peizažas, 1920 m.
Apibendrintas peizažas su ežeru iš aušto žiūrėjimo taško. Paveikslo pirmame plane nutapyta plati rudos spalvos juosta. Antrame plane - žalia pieva su ežeru. Prie ežero, dešinėje, pavaizduotos trys mažytės juodmargių karvių figūrėlės. Už pievos plyti gelsvos kalvos, tolumoje matyti siaura miško juosta. Dangus - balkšvai žydras. Piešinys apibendrintas.
Signuota kairiajame apatiniame kampe tamsiai žalia spalva:
F.D.
Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė