-
-
Peizažai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių
Peizažas – tapybos arba grafikos kūrinys, kuriame vaizduojamas kraštovaizdis, jis gali būti natūralus arba paveiktas žmogaus. Peizažuose dažniausiai nutapyti miško, pievų, kalnų, vandens, dangaus, griuvėsių, miesto, įvairių paros laikų ar gamtos reiškiniai. Paveiksluose galima atkurti realias arba išgalvotas vietas. Skiriamos peizažo rūšys: veduta, architektūrinis peizažas, panorama, marina, kita.
Peizažo elementų buvo randama ir senovės Egipto, Mesopotamijos, senovės Graikijos sienų tapybos ir dekoratyvinės dailės kūriniuose – mitologinėse, batalinėse, medžioklės žanro kompozicijose. 16 a. peizažas pradėjo gyvuoti kaip savarankiškas žanras, jo statuso sureikšminimui įtakos turėjo ir Reformacijos idėjos, remtasi L. B. Alberčio (Alberti Leon Battista), Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci) peizaže vyraujančios perspektyvos ir erdvės vaizdavimo principais. Lietuvoje peizažas kaip savarankiškas žanras pradėjo vystytis tik 18 a. pabaigoje.
-
Parodos objektai
-
-
-
Kalnų peizažas, XIX a. I p.
Tai ankstyvas ateityje garsaus litografijos meistro Ignoto Ščedrausko (1815–1870) kūrinys, litografuotas jam dar besimokant Vilniaus pavieto mokykloje. Romantiškas kalnų motyvas su tarpeklyje tekančia sraunia upe žavi apgalvota daugiaplane kompozicija, puikiu minkštu piešiniu, dėmesiu detalėms ir meistriškai perteikta tonine bei faktūrų įvairove. Uolėti aštriabriauniai kalnai čia puikiai dera su augalų lapijos minkštumu ir lengvu tirpstančių debesų skrydžiu.
Aprašė Regina Urbonienė -
-
-
-
-
-
Peizažas su sodyba, XX a. vid.
Mažaformatis, modernistinis gamtos peizažas. Eskiziškai bei stilizuotai pavaizduotas frgamentas su sodyba fone. Linija minkšta, ryški.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
-
-
-