• Vytauto Didžiojo metų atspindžiai Biržų krašto muziejaus „Sėla“ eksponatuose

        Vytauto Didžiojo metų atspindžiai Biržų krašto muziejaus „Sėla“ eksponatuose

      XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomoje Lietuvoje užaugus naujai kartai, išaugo stiprių, įkvepiančių didvyrių svarba. Apie Vytauto Didžiojo metų minėjimą vienas pirmųjų prabilo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1930 m. tam buvo labai palankūs metai, nes sutapo Vytauto mirties ir neįvykusio jo karūnavimo metinės. Tais metais buvo atlikta Lietuvos moksleivių apklausa, į kokią garsenybę jie norėtų būti panašūs, dauguma jų pasirinko Vytautą. Šis Lietuvos didysis kunigaikštis labai tiko katalikams, nes statė bažnyčias, ir tautinėms mažumoms todėl, kad jis į Lietuvą atsivežė totorius ir suteikė privilegijas žydams.
      1930-taisiais per visą šalį nusirito iškilminga šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mirties ir neįvykusio karūnavimo metinių minėjimo banga, kuri virto viena iš didžiausių ir iškilmingiausių propagandinių kampanijų pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Vytauto Didžiojo metais Lietuvoje jo garbei buvo leidžiamos knygos, albumai, kilo paminklai. Šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu pavadintos gatvės, gimnazijos. 1930-aisiais metais Vytauto Didžiojo vardas buvo suteiktas Lietuvos universitetui, pradėtas statyti Vytauto Didžiojo karo muziejus. Muziejaus kertinio akmens pašventinimo aktas tapo finaliniu akcentu, vainikavusiu jubiliejinių metų minėjimo kampaniją Lietuvoje.
      Pagrindiniu Vytauto Didžiojo metų paminėjimo akcentu tapo šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio paveikslo kelionė per Lietuvą. Jį sukūrė dailininkas Petras Rimša. Šio paveikslo kelionė prasidėjo Kaune 1930-ųjų metų liepos 15 d, minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines. Iki rugsėjo 8-tosios jis pasiekė daugelį Lietuvos miestų ir miestelių.
      Biržų miesto valdyboje išrinkta komisija, kurios pirmininkas buvo kunigas Povilas Jakubėnas 1919 m. spalio 13 d. nutarė Dirvono gatvę pervadinti Vytauto vardu.
      Per Biržų kraštą Vytauto Didžiojo paveikslą kariškiai, mokytojai, kunigai, valdžios atstovai ir kitų garbingų profesijų atstovai nešė 1930-ųjų metų rugpjūčio 3–5 dienomis. Iš pradžių jis buvo sutiktas Biržų apskrities pakraštyje ties Degėsių kaimu, vėliau Vaškuose ir Saločiuose, o 1930-ųjų metų rugpjūčio 4-tos dienos popietę šis paveikslas pasiekė Biržus. Šiame mieste Vytauto Didžiojo pagerbimui buvo paruošti aštuoneri garbės vartai. Jo atvaizdas buvo nešamas į katalikų ir reformatų bažnyčias. Vakarėjant jis priimtas Biržų piliakalnyje, kuriame saugomas garbės sargybos „pernakvojo“. Rugpjūčio 5 d. ryte Vytauto Didžiojo portretas pasiekė Pabiržę. Toliau sekė jo kelionė per Pasvalį į Panevėžį.
      Vienas iš įdomiausių Vytauto Didžiojo metų akcentų Biržuose buvo 1930 m. antrąją Sekminių dieną įvykusi Vytauto vardą turėjusių vaikų fotosesija Biržų piliavietės teritorijoje, kurioje dalyvavo 50 Biržų krašto mažųjų Vytautukų. Svarbu paminėti, jog 1930 m. pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pradėta statyti Biržų gimnazija. Tais pačiais metais Pabiržėje pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.
      Minint 590-ąsias Vytauto Didžiojo mirties ir neįvykusio jo karūnavimo metines, sukurta virtuali paroda „Vytauto Didžiojo metų atspindžiai Biržų krašto muziejaus „Sėla“ eksponatuose“. Parodoje pristatomi šio muziejaus fonduose ir ekspozicijose esantys artefaktai, pagaminti ir sukurti 1930-aisiais metais – fotografijos, kuriose įamžinti Vytauto Didžiojo metais vykę renginiai Biržuose ir Pabiržėje, Sodeliškių pieninės pastatas, Medeikių pieno perdirbimo bendrovės „Vienybė“ pirmosios garinės pieninės atidarymas; raštijos eksponatai – knygos, periodiniai leidiniai, iškiliam Biržų krašto visuomenės veikėjui Pranui Lukoševičiui įteikti apdovanojimai, žymaus Biržų krašto rašytojo Balio Sruogos knygos; puodelis su Vytauto Didžiojo atvaizdu, velykinis atvirukas. Vienas vertingiausių parodos eksponatų yra Vytauto Didžiojo ordino medalis, kurio autorius dailininkas Petras Tarabilda, vienas įdomiausių–Biržų apskrities šuns registracijos žetonas. Taip pat šioje parodoje pristatoma programa (GEK-29799), kurioje nurodyta kaip Biržuose buvo paminėta Vytauto Didžiojo 500-ties mirties metinių sukaktis 1930-ųjų metų spalio 27-tą dieną.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.