-
-
Vilniaus architektūra
Lietuvos sostinė Vilnius buvo įkurta Viduramžiais. Kreivose ir paslaptingose jo gatvelėse randame autentiškų gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir kitų stilių pastatų. Žvelgdami į sostinės architektūrą galime perskaityti visą miesto istoriją nuo įkūrimo iki šių dienų. Kaip Vilniaus veidas keitėsi bėgant šimtmečiams? Ką sostinės statiniai byloja apie miestiečių skonį ir pomėgius, savo epochos papročius?
Šioje virtualioje parodoje kviečiame pasižvalgyti po Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose saugomus vaizduojamosios dailės kūrinius, kuriuose užfiksuoti reikšmingiausi Vilniaus architektūros pavyzdžiai. Juos sukūrė XVIII-XX a. sostinėje gyvenę ir dirbę lietuvių, lenkų, rusų, žydų ir prancūzų tautybių menininkai.
Gotikos, renesanso stiliaus pastatų Vilniuje išliko palyginti nedaug: jie pražuvo gaisruose, buvo sunaikinti per karus arba tiesiog miestiečių perstatyti pagal vėlesniais amžiais vyravusias madas. XVII a. čia įsitvirtino barokas. Vienas būdingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko bruožų – dvibokštės bažnyčios. Vilniuje jų yra išties nemažai: Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Misionierių (Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia) ir kt. Žvelgiant į miesto panoramoje dominuojančius barokines smailes, pasidaro aišku, kodėl Vilnius ir šiandien tituluojamas baroko miestu. Vėliau sekęs klasicizmas į sostinę vėl sugrąžino santūrumo, harmonijos pojūtį (Vilniaus arkikatedra, Rotušė, Vyskupų ir generalgubernatorių rūmai ir kt.).
Didžiojoje dalyje parodos darbų įamžinti per šimtmečius beveik nepasikeitę Vilniaus pastatai: maldos namai, universiteto rūmai, didikų rezidencijos... Nors jie lengvai atpažįstami, tačiau įdomu stebėti, kaip keitėsi aplink juos esančios erdvės detalės: fontanai, varteliai, vešėję sodai, pakitęs pro šalį vaikštinėjančių vilniečių aprangos stilius ar transporto priemonės; galima pamatyti, kad anuomet buvusiose aikštėse šiandien jau nutiestos gatvės (Šv. Onos, Misionierių, Šv. Petro ir Povilo bažnyčių prieigos ir kt.). Kai kuriuose paveiksluose užfiksuoti iki mūsų dienų neišlikę architektūriniai objektai (Barboros Radvilaitės rūmai, Subačiaus vartai ir kt.), o viename kitame, išsiskleidus dailininkų vaizduotei, Vilnius atkurtas toks, koks kažkada galbūt galėjo būti (Zigmunto Čaikovskio „Vilniaus pilies vaizdas“, Juozapo Kamarausko „Vilniaus katedra“).
Virtuali paroda parengta pagal spalvinimo knygą „Spalvink Vilnių. Pastatų istorijos“ (sud. L. Bačkienė, D. Sirgedaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2021, https://www.lndm.lt/pastatu-istorijos/#/).
-
Parodos objektai
-
-
Astronomijos observatorija Vilniuje, XIX a. II p.
Plonu kruopščiu štrichu, preciziška raižysena sukurtas saulės nutviekstos Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vaizdas iš pietų pusės, su 1782–1788 architekto Martyno Knakfuso suprojektuotu klasicistinių formų observatorijos priestatu centre. VU Astronomijos observatorija, įkurta 1753, seniausia Rytų Europoje ir ketvirtoji pasaulyje. Ji įkurta matematiko ir astronomo Tomo Žebrausko iniciatyva bei fundatorės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės paramos dėka. Observatorija ypač suklestėjo, kai jai ėmė vadovauti Martynas Počobutas (1728–1810) – matematikas ir astronomas, Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas, Londono karališkosios mokslo draugijos narys, Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799).
Ši graviūra – nežinomo veikalo I tomo, 383 puslapio iliustracija.
Aprašė Regina Urbonienė -
Vilnius. Radvilų rūmai. XVII a. retrospektyva, 1989 m.
Istorinis Vilniaus miesto peizažas. Centre pavaizduoti Radvilų rūmai: keturi triaukščiai korpusai ir dviaukščiai jungiamieji. Priešais – mūro tvora su 2 puošniais vartais, apskritas gėlynas, raitelio statula. Tolumoje nutapytas miesto peizažas.
Signuota apačioje kairėje:
- Vyt. Gabriūnas 89
Aprašė Rima Rutkauskienė -
-
Vilniaus universiteto didysis kiemas, 1850 m.
Meistriškoje subtilaus ir detalaus piešinio litografijoje vaizduojamas Vilniaus universiteto didysis kiemas. Kairėje pavaizduoti rūmai su renesansinėmis arkadomis, centre Šv. Jonų bažnyčiios fasadas su varpine, dešinėje – vidurinės mokyklos, akademinio teatro pastatai bei naujosios aulos dalis. Vaizdą pagyvina universiteto kieme priešais bažnyčią pasklidusios maldininkų bei dvasiškių figūros.
Aprašė Regina Urbonienė -
-
-
Visų Šventųjų bažnyčia, 1892 m.
Realistinio piešinio, detali, išplėtota kompozicija. Dailininkas plona linija, kruopščiai pavaizdavo Visų Šventųjų bažnyčios priekinį fasadą su smulkiomis archtektūrinėmis detalėmis. Pastatas dekoratyvus, puošnus, įkomponuotas tankiai apstatytoje aplinkoje. Dailininkas skrupulingai perteikė bažnyčią supančią teritoriją, iš abiejų šonų eilėmis sustatytus namus, siauras aplinkines gatveles ir tolimesnį vaizdą. Autorius tarsi nufotografavo vingiuojančių gatvelių grindinį, namų stogų čerpes, kitus smulkius elementus. Šalia bažnyčios vaikščiojančių žmonių figūrėlės didingo statinio fone atrodo mažos ir trapios. Kompozicijos viršuje, dešinėje dailininkas įkomponavo herbą su Vyties ženklu, o kairėje skydo formos emblemą su Šv. Kristoforu. Lakšto centre, kaspinėlyje įrašyta data "1650"
Aprašė Irena Dobrovolskaitė. -
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia ir misionierių vienuolynas, 1850 m.
Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 m. leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, istorinių asmenybių portretų. Šioje II sąsiuvinio litografijoje vaizduojama Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčia ir vienuolynas miesto panoramos fone. Pastatai matomi iš pietų pusės, nuo vizičių vienuolyno kalvos. Litografiją pagyvina stafažinės miesto gyventojų figūrėlės.
Aprašė Rasa Adomaitienė -
-
-
Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, XIX a. vid.
1833 m. Juozapas Ozemblovskis Vilniuje įsteigė litografijos spaustuvę, kurioje be jo paties dirbo žymiausi XIX a. Lietuvos litografijos meistrai: Kazimieras Bachmatavičius, Karolis Račinskis, Karolis Ripinskis, Konstantinas Kukevičius ir kiti. Čia buvo litografuojami meninio pobūdžio lakštai (portretai, peizažai), knygų iliustracijos, žemėlapiai, natos ir kt. Šis peizažas išsiskiria raiškiu, detaliu piešiniu, kontrastingi toniniu modeliavimu. Dailininkas derina ploną griežtą piešinio liniją su minkštai niuansuotomis apimtimis. Neramiai judančių debesų slinktis paryškina romantinę kūrinio atmosferą.
Aprašė Regina Urbonienė.