Detalus ir dokumentiškai tikslus Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjero vaizdas nuo centrinio įėjimo. Perspektyvoje matyti centrinė nava, dengta cilindriniu skliautu su liunetėmis, ir kupolo, iškylančio transepto ir navos susikirtime, fragmentas. Po kupolu kabo raudonas baldakimas, didįjį altorių puošia Pranciškaus Smuglevičiaus 1804 m. tapytas paveikslas „Šv. Petro ir Povilo atsisveikinimas“, šoniniuose altoriuose – malonėmis garsi Jėzaus Nazariečio skulptūra, 1864 m. perkelta iš Vilniaus Trinitorių bažnyčios, ir paveikslas „Nukryžiuotasis“ (dabar kabo presbiterijoje). Bažnyčios erdvė tuščia. Dailininką labiausiai domino bažnyčios architektūra. Ji perteikta linijiniu piešiniu, vaizduojamos smulkiausios dekoro detalės, mažiau dėmesio skiriama apšvietimui.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. Šioje I sąsiuvinio litografijoje vaizduojami penki Trinitorių bažnyčios altoriai, tiksliai perteiktos skulptūrų proporcijos, besimeldžiančių žmonių judesiai, detalės. Bažnyčios interjerą pagyvina žmonių stafažinės figūros.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Architektūrinis peizažas su klasicistinio stiliaus rūmais. Piešinys detalus, meistriškas, turtingai niuansuotas jo toninis modeliavimas. 1780 m. Verkiams tapus Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio nuosavybe, buvo pastatytas naujas rūmų ansamblis. Jį XVIII a. pabaigoje kūrė architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Gucevičius. Knakfusas parinko naujajai rezidencijai vietą, sudarė bendrąjį komplekso planą. Buvo pastatyti abeji šoniniai rūmai – oficinos. Rytinėje, kuri buvo pastatyta pirmoji, apsigyveno vyskupas Masalskis. 1781 m. Verkiuose pradėjo dirbti Laurynas Gucevičius. Jis parengė naują centrinių rūmų ir jų interjero projektą. Litografijoje vaizduojami didingi, santūrios ir neperkrautos papuošimais architektūros rūmai.

Aprašė rasa Adomaitienė

Architektūrinis Vilniaus priemiesčio peizažas, vaizduojantis pagrindinius Verkių rūmų statinius. Rūmai klasicistiniai. Centrinis korpusas dviejų aukštų, su kupolu, įėjimą puošia 6 kolonų portikas. Šoniniai fligeliai trijų aukštų. Pastatai suformuoja didelę aikštę, kurios viduryje – ovalus gazonas su dekoratyvinėmis vazomis. Pirmame plane, kampuose, nutapyti vešlūs žali medžiai, kurie sukuria erdvės įspūdį. Dangus aukštas, pilkšvai žydras. Piešinys gana detalus. Tapyta smulkučiais potėpiais. Spalvos tamsios.

Aprašė Aldona Tamonytė

1833–1863 Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė buvo labai produktyvi. Joje litografuota įvairaus pobūdžio kūrinių: portretų, religinio turinio estampų, Vilniaus ir apylinkių peizažų, buvo spausdinamos knygos, žemėlapiai, natos ir kt. Smulkaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojama šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje. Karalaičiui Kazimierui mirus Gardino pilyje (1484), jo kūnas buvo palaidotas Vilniaus arkikatedros karališkojoje koplyčioje, o 1636 iškilmingai perlaidotas naujoje jam skirtoje koplyčioje. Čia, altoriuje iškeltame sidabro sarkofage, ilsisi iki šiol. Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje yra neabejotinai reikšmingiausias paminklas, dedikuotas Lietuvos globėjui. Ją fundavo karaliai Žygimantas III ir Vladislovas IV. Koplyčia išsiskiria stiliaus vientisumu, jos dekoro autorius Pjetras Pertis, dirbęs ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Šv. Kazimiero koplyčios stiuko lipdiniai išsiskiria ikonografinės programos svarba ir gausa. Dažniausi simboliai: kriauklė, ąžuolo ar lauro šakelės, lelija, delfinas, gausybės ragas, kaukė, vaisių ir gėlių girliandos. Stiuko angelai laiko Kristaus kančios ir meilės ženklus, kaspinus su lotyniškais užrašais, išminties (kaukolė ir gyvatė) bei skaistumo (šermuonėlis) simbolius. Koplyčios nišose stovi Jogailaičių skulptūros, o įspūdingas freskas XVII a. pabaigoje sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis.

Aprašė Regina Urbonienė

1833–1863 m. Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė leido įvairios paskirties ir turinio leidinius, jų tarpe – meninės litografijos lakštus, knygas, žemėlapius, religinius paveikslėlius ir kt. Vilniaus rotušės aikštės vaizdas atveria platų panoraminį šios aikštės ir gretimų gatvių vaizdą. Nors litografijos piešinys kruopštus, detalus, yra architektūros proporcijų bei perspektyvos netikslumų.

Aprašė Regina Urbonienė

Švelnių gelsvų pastelinių atspalvių litografijoje vaizduojamas reprezentacinis generalgubernatūros rūmų fasadas ir aikštė priešais rūmus su veikiančiu fontanu. Piešinys profesionalus, meistriškas, detalus. Jį pagyvina dvejetu arklių kinkyta atvira karieta su to laikmečio kostiumais vilkinčių miestiečių figūromis. Fone matosi Vilniaus universiteto observatorijos pastato fragmentas.

Aprašė Regina Urbonienė