Suskaitmenintas Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios fotoarchyvas
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Archyvų metais. Šiaulių „Aušros“ muziejuje 2019–2021 m. buvo ištirtas, suskaitmenintas ir sukeltas į LIMIS buv. Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios (toliau – ELB) fotoarchyvas (633 vnt.).
Iki parapijų padalijimo 1933 m. Alkiškiai priklausė didelei Šiaulių ELB parapijai (plačiau žr.). Šis archyvas saugomas Alkiškių bažnyčioje. Tai – turtingas (kelių tūkstančių) fotografijų rinkinys, kuris apima XIX a. pabaigos – 1990 m. laikotarpį. Nuotraukose užfiksuoti asmenys, kurie identifikuoti kiek tai buvo įmanoma (konsultavo Kęstutis Pulokas (Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys), kun. doc. hab. dr. Darius Petkūnas, Vaidas Klesevičius, inžinierė Rasma Krūmiņa-Balklava (kraštietė, Ryga), kun. Guntis Kalme, Iveta Kalme (Latvijos ELB konsistorijos archyvarė) ir kt.).
Rinkinyje gausu Alkiškių (lat. Eltišķu baznīca, vok. Alkischek, Alkischki) parapijos kunigo Gustavo Aleksandro Rauskinio (1902–1979/1933–1979) gyvenimo epizodų – nuo pradžios mokyklos Mazsalacoje 1913–1916 m., tarnystės iki jo karinės tarnybos (vyr. leitenanto, 1922–1929 m.) Latvijos Respublikos kariuomenės IX Rėzeknės pėstininkų pulke. Viso 232 vnt. nuotraukų. Jos gerokai papildo informaciją apie šį Latvijos karinį darinį. Rinkinyje taip pat yra užfiksuotos Akmenės–Kruopių krašto (Akmenės, Ramučių, Bambalų, Alkiškių, Menčių) latvių mokyklos ir mokiniai, valstybinių ir kt. švenčių akimirkos (pavyzdžiui, 1936 ir 1938 m. – Lietuvos nepriklausomybės minėjimas vasario 16 dieną). Taip pat gausu Saunorių dvaro (Salnorių, vok. Sawnary, lat. Salnāri, nuo 1838 m. buvo pagrindinė Šiaulių ELB parapijos kunigų rezidencija) ir čia veikusių konfirmantų stovyklų, kasdienio gyvenimo, ūkio darbų, švenčių akimirkų (1935–1939 m.).
Rinkinyje yra nemažai Alkiškių bažnyčios interjero ir eksterjero, joje tarnavusių kunigų (Aleksandro Distono (1812–1905/1842–1896), Adolfo Jeskės (1896–1903), Edvino Švagerio (1912–2001/1980–2001) nuotraukų. Taip pat yra užfiksuota ir filijų (Joniškio, Mažeikių, Radviliškio, Žagarės) bei gretimų parapijų (Žeimelio ir Pakruojo filijos), bendruomenių (Alkiškių, Daunoravos) kasdieninio ir dvasinio gyvenimo akimirkų: parapijiečių krikšto, konfirmacijų, jungtuvių ir laidotuvių, pamaldų, bažnytinių bei kapų (Alkiškiai) švenčių, garbių svečių (Lietuvos ELB latvių sinodo senjoro Eriko Leijerio, Latgalos liuteronų probsto Karlio Irbės (Kārlis Irbe, 1885–1966) vizitų akimirkos ir kt.
Nemažiau svarbios ir nuotraukos apie kitas Lietuvos ELB parapijas, konsistoriją, latvių ir lietuvių sinodus, juose dirbusius kunigus (vyr. Jonas Viktoras Kalvanas). Yra keletas vaizdų su parapijiečių tremties vieta Sibire (Buriat-Mongolijos ATSR), bermontininkų 1919 m. ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1941 m. apgriauto Rygos senamiesčio, Lietuvos latvių bendruomenės visuomeninio gyvenimo (Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų draugijos „Sidabrenia“ senjoras) vaizdais.
Ši medžiaga turėtų praversti besidomintiems Lietuvos latvių bendruomenių ir latviškų evangelikų liuteronų parapijų (ne tik Alkiškių, bet ir Joniškio, Žagarės, Šiaulių ir kt.) istorija. Rinkinyje yra vertingų nuotraukų ir paveldosaugai. Visų pirma, minėtinos įvairios Lietuvos liuteronų bažnyčios (eksterjeras, interjeras ir liturginiai reikmenys). Taip pat G. Rauskinio bičiulio – Žanio Skudros (1924–1994, iš gretimo Bileikių kaimo Latvijoje) – XX a. 6–7 deš. kelionių metu darytų Latvijos (Lestenė, Strutalė ir kt.), Lietuvos (Skuodas, Vanagai, Žeimelis ir kt.) evangelikų liuteronų, Romos katalikų bažnyčių (Skaistkalnė, Žagarė), jų griuvėsių, miestų (Žagarė, Joniškis), kitų kultūros paveldo objektų (dvarų (Mežuotnė), dvarininkų kapų koplyčių (Eduolė), kapaviečių (grafų Zubovų šeimos Medemrodėje), malūnų (Akmenė), infrastruktūros (perkėla per Nemunėlį ties Skaistkalne, senieji Kaunas–Šiauliai ir Kaunas–Ryga plentai) fotografijų. Yra ir XX a. 3–5 deš. Latvijos (Aucės, Tukumo, Rėzeknės, Valkos), Lietuvos miestų (Biržų, Vilniaus, Papilės), Rygos įlankos lyvių pajūrio kaimų (Apšciemo) panoramų ir vaizdų.
Šiuo metu Šiaulių „Aušros“ muziejuje sukaupta didžiausia Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ir Lietuvos latvių tautinės bendrijos archyvinė ikonografinė medžiaga (1536 vnt., nuolat pildoma), kurios dalis apibendrinta ir pristatyta konferencijose, akademiniuose leidiniuose.
Informaciją rengė kultūros projektų vadybininkas dr. Ernestas Vasiliauskas.
