POPULIARIOJO „ABC PRADŽIAMOKSLIO“ AUTORIUS – PEDAGOGAS JUOZAS DAMIJONAITIS
J. Damijonaitis priklauso tai Lietuvos mokytojų-inteligentų kartai, kuri carinės Rusijos priespaudos metais dėjo pirmuosius akmenis į nacionalinės mokyklos kūrimosi pamatus, kovojo dėl teisės vaikus mokyti gimtąja kalba. Minint 150-ąsias gimimo metines verta prisiminti šios iškilios asmenybės nuopelnus Lietuvos švietimui ir kultūrai.
J. Damijonaitis gimė 1871 m. kovo 1 d. Antano ir Marijonos Damijonaičių šeimoje Beržiniškės kaime, Gudelių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Juozas buvo vyriausias sūnus. Iš viso šeimoje augo keturi vaikai: jaunesni broliai Vincas ir Feliksas bei sesuo Natalija. Tėvas Antanas Damijonaitis vertėsi statybomis, o už gautas pajamas galėjo leisti visus tris sūnus į mokslus, tik sesuo Natalija liko prie ūkio. J. Damijonaitis mokslus pradėjo Višakio Rūdos pradžios mokykloje, o 1887 metais įstojo į Veiverių mokytojų seminariją
1890 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją, J. Damijonaitis, kaip ir daugelis to meto inteligentų, darbo Lietuvoje negavo, todėl buvo priverstas darbo ieškoti svetur. 1890–1914 metais J. Damijonaitis dirbo įvairiose Lenkijos pradinėse mokyklose, tačiau visą tą laiką, nors ir gyvendamas toli nuo gimtinės, domėjosi įvykiais Lietuvoje, bendradarbiavo slaptoje lietuvių spaudoje: „Draugija“, „Ūkininkas“ (1893–1895 m.), vėliau „Vilniaus žinios“ (1905–1906 m.). Pasirašinėdavo, kaip tuo metu buvo įprasta, slapyvardžiais: Beržininkietis, Pusmergaitė, Pusvyris, Pusmergelė. Buvo Lietuvių mokslo draugijos (LMD, 1907 m.) narys.
1914 m. J. Damijonaitis su žmona ir dviem dukromis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, didžioji lietuvių inteligentijos dalis pasitraukė į carinės Rusijos gilumą ir tęsė pradėtus švietėjiškus darbus. J. Damijonaitis pradžioje pasitraukė į Jaroslavlį, kur veikė evakuota Marijampolės berniukų gimnazija, joje dėstė lietuvių kalbą. Vėliau persikėlė į Voronežą, kur evakuotoje Vilkaviškio berniukų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą, organizavo lietuvių mokytojų vasaros kursus. Dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.
1918 m. J. Damijonaitis grįžo į Lietuvą. Kaune dirbo Aleksoto pradžios mokykloje mokytoju, o tų pačių metų rudenį J. Damijonaitis paskirtas LR švietimo ministerijos įgaliotiniu Kauno miestui. Nuo 1919 m. pradžios jis paskiriamas Kauno miesto ir apskrities švietimo instruktoriumi, o 1923–1926 metais dirbo Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriumi. Dirbdamas šiose pareigose J. Damijonaitis faktiškai visiškai iš naujo sukūrė Kauno pradžios mokyklų tinklą: per palyginti trumpą laiką (7-erius metus) mokyklų skaičius išaugo nuo 23 iki 51 mokyklos. Pagerėjo ir mokyklų darbo sąlygos.
Tačiau didžiausią reikšmę Lietuvos mokyklai ir pedagoginei minties raidai turėjo J. Damijonaičio išleisti vadovėliai pradinei mokyklai. Po 1905 metų Rusijos revoliucijos J. Damijonaitis parengė visų pagrindinių dalykų vadovėlius pradinei mokyklai: elementorių „ABC pradžiamokslį“ (1906 m.), kurio viršelį iliustravo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Trumpą lietuvių kalbos gramatiką“ (1909 m., penki leidimai) ir „Aritmetikos vadovėlį“ (2 dalys, 1909 ir 1910 m.). Vėliau parašė ir išleido „Aritmetikos uždavinyną“ (3 dalys, 1922–1923 m., dvylika leidimų) bei skaitinius „Vaikų darželis“ (1922 m.).
J. Damijonaičio gyvenimas ir darbai liudija apie didžiulį jo atsidavimą savo veiklos sričiai, o ypač didelę pagarbą ir dėmesį lietuvių kalbai. J. Damijonaitis rūpinosi, kad lietuviški vadovėliai pasiektų ir JAV gyvenančių lietuvių vaikus. 1921 m. Čikagoje lietuvių leidybinė bendrovė „Draugas“ išleido J. Damijonaičio „Trumpą lietuvių kalbos gramatiką“ (perspausdinta 1914 metų laida).
J. Damijonaičio gyvenimas nebuvo ilgas, tačiau labai prasmingas. Jis savo pedagogine veikla nusipelnė didelės pagarbos ir autoriteto ne tik kaip Kauno miesto pradžios mokyklų inspektorius, vadovėlių mokykloms autorius, visuomenės veikėjas, bet ir kaip aktyvus gimtosios lietuvių kalbos puoselėtojas. Ne atsitiktinai Kaune, Aleksote viena gatvių, kurioje jis gyveno, pavadinta J. Damijonaičio gatve.
