Kretingos rajono bažnyčios

2013 m. pažymėjome Kretingos pirmojo paminėjimo ir Žemaičių krikšto 600-ąsias metines.
Krikščionių tikėjimą į Kretingos žemę 1252–1253 m. atnešė vokiečių riteriai, kunigai misionieriai ir vienuoliai pranciškonai. Iš pradžių christianizacija vyko taikiai. 1258 m. kretingiškiai tapo Klaipėdos Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiais. Po 1260 m. Durbės mūšio jie atsimetė nuo krikščionybės, todėl XIII a. II p. christianizaciją kryžiuočiai vykdė kalaviju ir ugnimi. Lietuvos sukrikščioninimą vainikavęs 1413–1417 m. Žemaičių krikštas Kretingos apylinkių nesiekė, kadangi jos buvo valdomos Vokiečių ordino, o Lietuvai perduotos tik po 1422 metų.
Arčiausiai Kretingos pirmosios Žemaičių vyskupystės bažnyčios apie 1540–1544 m. buvo pastatytos Palangoje ir Mosėdyje. XVI a. viduryje įsigalėjo liuteronybė. Tuo laikotarpiu atsitiesė pagonybė. Jos kulto centrais tapo Birutės kalno ir Salantų Alkos kalno šventyklos.
Plintant katalikiškai reformacijai, XVI a. pab. – XVII a. I p. naujos katalikų bažnyčios iškilo Laukžemėje, Palangoje, Kretingoje, Darbėnuose, Salantuose ir Kartenoje. 1602 m. buvo įkurtas Kretingos pranciškonų vienuolynas. 1636 m. Kretingos krašto bažnyčias apjungė Žemaičių vyskupijos Skuodo dekanatas. XVIII a. katalikų bažnyčios ėmė veikti Budriuose, Grūšlaukėje, Jokūbave, Kalnalyje, XX a. I p. – Mikoliškiuose ir Tūbausiuose.
Šiuo metu Kretingos rajone yra 12 bažnyčių – Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos, Kalnalio Šv. Lauryno, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Kūlupėnų Šv. Motiejaus, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus, Mikoliškių Šv. Juozapo, Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus.
Nuo 1802 m. Kretingoje veikia evangelikų liuteronų bažnyčia, o 1866–1976 m. veikė stačiatikių filinė bažnyčia (cerkvė).