Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia, Vainikų g. 6, Labūnavos k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, vėlyvojo klasicizmo stiliaus, apskrito plano, su apside ir stačiakampiu prienaviu. Navą dengia 10 m skersmens kupolas su stačiakampiu bokšteliu viršūnėje. Stovi Labūnavo kapinių senosios dalies viduryje.
Labūnavos kapinių koplyčia pastatyta 1859 m. parapijiečių lėšomis. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. sudegus parapijinei bažnyčia, koplyčia pertvarkyta į bažnyčią.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms (koplyčioms).
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Taikos g. 1, Laukuvos mstl., Laukuvos sen., Šilalės r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš rytų pusės. Fotografas Jonas Danauskas, 2000 m.
Bažnyčia skaldytų akmenų ir tinkuoto mūro, stačiakampė, dvibokštė, su pusapskrite apside. Stovi miestelio centre, priešais buvusią turgavietę, pakilioje vietoje, ratu apjuosta gatvės. Šventoriuje stovi tinkuoto mūro Kryžiaus kelio koplytėlės, pakraščiuose auga aukšti lapuočiai medžiai. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su tinkuoto mūro trijų vertikalių tarpsnių vartais.
Pastatyta 1852–1856 metais vietoje sudegusios medinės, 1624 m. statytos bažnyčios. Kertinį pamatų akmenį 1852 m. pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Projekto autorius – architektas Timofejevas. Statė meistras Kalėda, statyba rūpinosi klebonas Matas Narkevičius, dvarininkas Vladas Tallat-Kelpša ir parapijiečiai, plytas nupirko Laukuvos prelatas Razutis-Razutavičiuas. Bažnyčią 1893 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis. 
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Taikos g. 1, Laukuvos mstl., Laukuvos sen., Šilalės r. sav. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia skaldytų akmenų ir tinkuoto mūro, stačiakampė, dvibokštė, su pusapskrite apside. Stovi miestelio centre, priešais buvusią turgavietę, pakilioje vietoje, ratu apjuosta gatvės. Šventoriuje stovi tinkuoto mūro Kryžiaus kelio koplytėlės, pakraščiuose auga aukšti lapuočiai medžiai. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su tinkuoto mūro trijų vertikalių tarpsnių vartais.
Pastatyta 1852–1856 metais vietoje sudegusios medinės, 1624 m. statytos bažnyčios. Kertinį pamatų akmenį 1852 m. pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Projekto autorius – architektas Timofejevas. Statė meistras Kalėda, statyba rūpinosi klebonas Matas Narkevičius, dvarininkas Vladas Tallat-Kelpša ir parapijiečiai, plytas nupirko Laukuvos prelatas Razutis-Razutavičiuas. Bažnyčią 1893 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis. 
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, Ilgoji g. 12, Laukžemės k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Bokštas stačiakampis, užsibaigia šalmo pavidalo kupolu. Virš apsidės kyla renesansinis bokštelis su šešiašlaičio šalmo pavidalo kupolu. Priešais bažnyčią pastatytas monumentalus medinis kryžius, o šventoriaus kampe dešinėje pusėje stūkso medinė varpinė. Šventorių juosia akmenų mūro tvora, kurioje priešais bažnyčią įrengti keturių stačiakampių tinkuoto mūro kolonų pavidalo vartai su kaltinėmis, ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1850 m. vietoje senosios, 1754 m. statytos bažnyčios. 1857 m. ją Šv. apaštalo Andriejaus titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. XIX a. pabaigoje klebono Felikso Sereikos rūpesčiu bažnyčioje pradėta giedoti suplikacijas lietuvių kalba.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Lieplaukės Šv. Jurgio bažnyčia, Vorkalnio g. 4, Lieplaukės k., Ryškėnų sen., Telšių r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė. Priešais bažnyčią šventoriuje pastatytas medinis koplytstulpis.
Pastatyta 1861–1862 m. parapijiečių lėšomis vietoje 1673 m. statytos bažnyčios. Ją 1882 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Aleksandras Beresnevičius.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Lomių Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Bažnyčios g. 4, Lomių k., Mažonų sen., Tauragės r. sav. Vaizdas iš pietų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2002 m.
Bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokštu kraigo priekyje ir bokšteliu virš trisienės apsidės. Stovi Šunijos upelio kairiajame krante, Lomių kapinių šiaurės rytinėje dalyje.
Lomių dvare 1766 m. pastatyta medinė koplyčia. 1830 ir 1850 m. ji perstatyta į bažnyčią. Buvo Batakių parapijos filija. 1934 m. į Lomius paskirtas kunigas Jonas Eičas pastatė kleboniją, praplėtė ir aptvėrė kapines.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Milašaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Bažnyčios g. 2, Milašaičių k., Ariogalos sen., Raseinių r. sav. Vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, turi liaudies architektūros bruožų, stačiakampio plano, su bokštu kraigo priekyje ir bokšteliu virš trisienės apsidės. Aplinkui kapinės, kurias juosia aukšti medžiai ir akmenų tvora.
1786 m. dvarininkas Januška-Januškevičius Milašaičių kapinėse pastatė pirmąją medinę koplyčią. Jos vietoje 1855 m. pastatyta dabartinė koplyčia, kuriai 1867 m. suteiktos Betygalos parapijos filijinės bažnyčios teisės ir paskirtas kunigas kuratas. 1903–1905 m. ji remontuota, suveržtos sienos.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Biržų g. 1A, Nemunėlio Radviliškio mstl., Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Danauskas, 2001 m.
Bažnyčia mūrinė, istoristinė, turi klasicizmo stiliaus elementų, stačiakampio plano, vienbokštė, su pusapsritime apside. Sienos – klinčių blokų, apvadai ir jungiančios konstrukcijos – raudonų plytų mūro. Šventorių juosia akmenų mūro tvora. Joje priešais bažnyčią įrengti vartai, kuriuos sudaro 4 raudonų plytų mūro kolonos su kaltinėmis ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1849–1854 m. Biržų dvarininko Jono Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis, gavus Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro leidimą. Per Pirmąjį pasaulinį karą bokštas 1915 m. buvo sugriautas, sudegė medinės konstrukcijos. 1921–1928 m. bažnyčia atstatyta. Bokštas atstatytas kitokios formos.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Biržų g. 1A, Nemunėlio Radviliškio mstl., Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, 2001 m.
Bažnyčia mūrinė, istoristinė, turi klasicizmo stiliaus elementų, stačiakampio plano, vienbokštė, su pusapsritime apside. Sienos – klinčių blokų, apvadai ir jungiančios konstrukcijos – raudonų plytų mūro. Šventorių juosia akmenų mūro tvora. Joje priešais bažnyčią įrengti vartai, kuriuos sudaro 4 raudonų plytų mūro kolonos su kaltinėmis ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1849–1854 m. Biržų dvarininko Jono Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis, gavus Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro leidimą. Per Pirmąjį pasaulinį karą bokštas 1915 m. buvo sugriautas, sudegė medinės konstrukcijos. 1921–1928 m. bažnyčia atstatyta. Bokštas atstatytas kitokios formos.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia, Paunšvystės g. 6, Nerimdaičių k., Nevarėnų sen., Telšių r. sav. Vaizdas iš pietryčių pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, sui trijų tarpsnių bokštų virš stogo priekio. Stovi kapinių centrinėje dalyje, kalvos viršūnėje.
Pastatyta 1860 m. kunigo Baltramiejaus Kristučio rūpesčiu. Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Obelių Šv. Onos bažnyčia, S. Dariaus ir S. Girėno g. 7, Obeliai, Rokiškio r. sav. Vaizdas iš rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, istoristinė, turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, dvibokštė.
Pastatyta 1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu. Statybos imtasi Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva, nes senoji medinė bažnyčia buvo begriūnanti. 1899 m. per miestelio gaisrą sudegė. 1900 m. klebono Vincento Birutavičiaus pastangomis atstatyta, pristatytos šoninės koplyčios.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Pabržės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r. sav. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su klasicistiniu portiku ir barokiniu bokšteliu virš jo. Frontoną remia 4 apvalios kolonos. Apsidė trisienė. Prie bažnyčios šono prišlieta zakristija. Šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais stulpais, palei kurią auga aukšti lapuočiai medžiai. Šventoriuje priešais bažnyčią stovi kunigas, vienuolis kapucinas, tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis, 1918–2005) su lankytojais.
Pastatyta 1858 m. klebono Antano Mackevičiaus (1828–1863) rūpesčiu. Prasidėjus 1863 m. sukilimui, klebonas organizavo apie 250 sukilėlių būrį, 1863 m. kovo 20 d. bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir išėjo su būriu kariauti prieš carinės Rusijos kariuomenę. Rusams numalšinus sukilimą, kunigas suimtas ir gruodžio 28 d. pakartas Kaune. 1966–2005 m. bažnyčioje kunigavo pamokslininkas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – tėvas Stanislovas.
Bažnyčia priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.