Mokslo šviesa
Literatūrologė, inžinierius, diplomatas ir fizikas. Lietuvos šviesuoliai – Sofija Kymantaitė- Čiurlionienė (1886–1958), Pranas Jodelė (1871–1955), Petras Klimas (1891–1969) ir Vincas Čepinskis (1871–1940) gimė XIX a., o kūrybines mokslines aukštumas pasiekė XX-me. Jų gyvenimai ir veikla labai skirtingi, kaip ir jų žinomumas visuomenėje. Nepaisant to, šias iškilias asmenybes siejo tas pats tikslas – įgytų žinių, mokslinių darbų pritaikomumas Lietuvos žmonių labui, šalies gerovei, valstybingumo įtvirtinimui. Visi užsiėmė ir pedagogine veikla. P. Klimas, V. Čepinskis, P. Jodelė, aktyviai dirbo atkuriant aukštąjį mokslą Lietuvoje, buvo Aukštųjų kursų, įkurtų Kaune 1920 m., dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) dėstė ir S. Kymantaitė-Čiurlionienė. Šių mokslo žmonių indėlis krašto ir visuomenės modernizavime – akivaizdus. Parodoje pristatome dalį muziejuje saugomų eksponatų, atskleidžiančių jų reikšmingus darbus.
Vincas Čepinskis. Mokslininkas, fizikas, chemikas, eksperimentinės fizikos ir fizikinės chemijos Lietuvoje pradininkas – vienas Aukštųjų kursų Kaune steigimo iniciatorių, Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universitetas nuo 1930 m.) rektorius (1923–1924 ir 1929–1933), prorektorius (1922–1923 ir 1928–1929). 1926 m. ėjo Lietuvos Respublikos švietimo ministro pareigas. Sankt Peterburge, Rusijos matų ir saikų rūmuose, V. Čepinskis dirbo garsaus chemiko, periodinės cheminių elementų lentelės kūrėjo Dmitrijaus Mendelejevo asistentu.
Pranas Jodelė. Mokslininkas, inžinierius, statybos technologijų pradininkas. 1912–1913 m. Valkininkų apylinkėse pastatė pirmą cemento fabriką Lietuvoje. Dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, 1928–1929 m. buvo Lietuvos universiteto rektorius. Ilgametis universiteto prorektorius, pirmasis Lietuvos universiteto Technikos fakulteto dekanas. Nuo 1936 m. dirbo Lietuvos Energijos ūkiui ir žemės turtams komiteto, Žemės turtams tirti komisijoje. Vadovavo universiteto inžinierių, technologų ir geologų moksliniams darbams. Buvo daugelio universiteto vykdytų statybinių projektų Kaune (Chemijos-fizikos fakulteto, universitetinių klinikų, kt.) vadovas.
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Pedagogė, rašytoja, vertėja, literatūrologė, meno kritikė 1910–1914 mokytojavo Saulės kursuose Kaune, I pasaulinio karo metais – Voroneže (lietuvių gimnazijoje). 1919–1921 dirbo Krašto apsaugos ministerijos Švietimo skyriuje, 1925–1938 Vytauto Didžiojo universitete dėstė lietuvių kalbą. 1926–1937 m. savo namuose rengė vadinamuosius kalbos šeštadienius, kuriuose būrėsi menininkai, pedagogai, Kauno šviesuomenė. 1933–1934 buvo viena iš žurnalo Gimtoji kalba redaktorių. 1929–1937 kaip Lietuvos Respublikos delegacijos narė dalyvavo Tautų Sąjungos posėdžiuose Ženevoje. 1930–1936 vadovavo Lietuvos skautėms.
Petras Klimas. Istorikas, teisininkas, vienas žymiausias Lietuvos diplomatas ir politikas, 1918 m. Vasario 16-osios Valstybingumo atkūrimo akto signataras. Nuo 1918 m. lapkričio dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, 1919 m. dalyvavo Paryžiaus Taikos konferencijoje, 1920 m. – taikos derybose su Sovietų Rusija. 1923–1940 m. dirbo užsienio atstovybėse Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Portugalijoje, atstovavo Lietuvai Tautų sąjungos sesijose. Petras Klimas buvo Lietuvių mokslo draugijos nariu, parengė istorijos ir lietuvių kalbos vadovėlių, svarbių politinių dokumentų. 1920–1923 m. skaitė Lietuvos priešistorės kursą Aukštuosiuose kursuose ir Lietuvos universitete Kaune.
