LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Apie geležies amžiaus laikotarpį Biržų krašte daugiausia informacijos suteikė archeologiniai tyrimai vykdyti Muoriškių pilkapyne ir Astravo kapinyne. 1974–1975 m. Biržų kraštotyros muziejaus iniciatyva suorganizuoti pirmieji pilkapių tyrimai, kuriuos vykdė minėto muziejaus darbuotojai ir Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. Muoriškių pilkapių, priklausiusių to meto „Auksinės varpos“ kolūkiui, ekspedicijai vadovavo Juozas Markelevičius. Šių tyrimų metu rasti radiniai priskirti sėlių etnokultūrinei sričiai – siauraašmeniai pentiniai kirviai, trikampio, šešiakampio ir aštuoniakampio pjūvio apyrankės, įmoviniai ietigaliai rombo formos plunksnomis, antkaklės kūginiais ir buoželiniais galais, simetrinė segė. Radiniai datuojami III-V a. 1979 m. Astravo kapinyną tyrė Jonas Balčiūnas. Šis archeologinis paminklas priskirtinas tiek sėlių, tiek žiemgalių etnokultūrinėms sritims, nes tyrimų metu rasti šioms abejoms etnokultūrinėms sritims priskirtini artefaktai – žiediniai ir lazdeliniai smeigtukai, ietigaliai lauro pavidalo plunksnomis, pasaginė segė, įvijinės apyrankės. Vertingiausias artefaktas, rastas šiame kapinyne – krūtinės papuošalas, sudarytas iš dviejų žalvarinių smeigtukų, sujungtų kabučiais ir grandinėlėmis. Rasti radiniai datuojami VIII-XI a.
Pilkapis I
Kapas Nr. 3
Siauraašmenis pentinis kirvis. Aukštis – 19,2 cm, ašmenų plotis – 5,5 cm, penties viršaus ilgis – 6 cm, penties plotis – 4,8 cm, kiaurymės skersmuo – 3,8x3,7 cm.
Tipas – 5a.
Datavimas: III a. 2 pusė - IV a. pr
Pilkapis I
Kapas Nr. 4
Siauraašmenis pentinis kirvis. Aukštis – 18,8 cm, ašmenų plotis – 5,5 cm, penties viršaus ilgis – 6,5 cm, penties plotis – 5 cm, kiaurymės skersmuo – 3,7x3,4 cm.
Tipas – 1a.
Datavimas: IV a. 2 pusė.
Pilkapis I
Atsitiktinis radinys
Siauraašmenis pentinis kirvis. Aukštis – 24,6 cm, ašmenų plotis – 6,2 cm, penties viršaus ilgis – 5,5 cm, penties plotis – 4,8 cm, kiaurymės skersmuo – 3,6x3,5 cm.
Tipas – 5a.
Datavimas: III a. 2 pusė – IV a. 2 pusė. Pagal bendrą pilkapio chronologiją.
Pilkapis II
Kapas Nr. 1
Siauraašmenis pentinis kirvis. Aukštis – 22,3 cm, ašmenų plotis – 5,1 cm, penties viršaus ilgis – 6,7 cm, penties plotis – 4,8 cm, kiaurymės skersmuo – 4x4 cm.
Tipas – 5a.
Datavimas: IV a. 2 pusė.
Pilkapis II
Kapas Nr. 4
Siauraašmenis pentinis kirvis. Aukštis – 22,2 cm, ašmenų plotis – 5,3 cm, penties viršaus ilgis – 7,7 cm, penties plotis – 5 cm, kiaurymės skersmuo – 4,1х 4,2 cm.
Tipas – Va.
Datavimas: III a. 1 pusė.
Pilkapis II
Kapas Nr. 6
Siauraašmenis pentinis kirvis. Aukštis – 22,3 cm, ašmenų plotis –5,7 cm. Pentis suformuota restauravimo metu, neatitinkanti kirvio proporcijų.
Tipas – 4?b.
Datavimas: III a.1 pusė.
Kirvis, pentinis, siauraašmenis. Geležis. Liemuo kiek lenktas. Datuojamas IX–X a.
Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Kirvis pentinis, siauraašmenis. Geležis. Liemuo kiek lenktas, pentis koto link turi nedidelę ataugėlę. Datuojamas IX–X a.
Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Platusis kovos peilis–kalavijas tiesia nugarėle ir išgaubtais ašmenimis. Geležis. Datuojamas VIII–XI a.Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Platusis kovos peilis–kalavijas. Geležis. Datuojamas VIII–XI a.
Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Platusis kovos peilis–kalavijas išgaubtais ašmenimis, tiesia nugara su įkote. Geležis. Restauruotas, suklijuotas iš dviejų dalių.
Datuojamas VIII–XI a. Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Pilkapis V
Kapas Nr. 7
Antkaklė kūginiais galais. Skersmuo – 16,4x15,6 cm. Kūgelių aukštis – 1,4 cm, pagrindo plotis – 1,5-1,6 cm. Viršutinė lankelio dalis tordiruota. Ties viduriu – horizontalios linijos, o po jomis – suktų vertikalių linijų, kurių dvi lygios, o dvi su taškeliais ornamentas. Ties kūgeliais – horizontalios linijos. Kūgeliai puošti horizontalių linijų, kurias kerta vertikalios linijos, dalinančios kūgelį į 4 dalis motyvu.
Tipas – III.
Datavimas: III a. 2 pusė.
Pilkapis V
Kapas Nr. 12
Antkaklė kūginiais galais. Skersmuo – 16,3x14,8 cm. Kūgelių aukštis – 1 cm, pagrindo plotis – 1,2-1,4 cm. Nežymiai išgaubta. Priekinė lankelio dalis nuo vidurio puošta horizontalių 7 linijų ornamentu, o po jomis – suktų vertikalių linijų, kurių dvi lygios, o dvi su taškeliais motyvu. Ties kūgeliais – 8 horizontalios linijos. Kūgeliai dekoruoti įspaustais kvadratėliais, kurie kūgelį dalina į 3 dalis. Kūgelio pagrindas puoštas vertikalių įkartėlių ornamentu.
Tipas – III.
Datavimas: III a. 2 pusė.
Pilkapis V
Kapas Nr. 13
Antkaklė kūginiais galais. Dydis – 16x17,8 cm. Kūgelių aukštis – 1 cm, skersmuo – 1,4 cm. Lankelis tordiruotas, kūgeliai ornamentuoti 3 įkartėlių juostomis. Lankelis sujungtas iš dviejų dalių (cilindro formos jungtimi).
Tipas – I.
Datavimas: III a. 2 pusė.
Pilkapis I
Kapas Nr. 2
Antkaklė kūginiais galais. Dydis – 14,7x16,3 cm. Kūgelių aukštis – 1 cm, skersmuo – 1,4 cm. Lankelis ornamentuotas nuo pusės, t.y., ties viduriu horizontalūs brūkšniai, likusi dalis – įstriži grioveliai, ties kūgeliais – horizontalūs brūkšniai. Kūgeliai su 3 įkartėlių juostelėmis.
Tipas – III.
Datavimas: III a. 2 pusė – IV a. pr.
Pilkapis II
Kapas Nr. 4
Antkaklė kūginiais galais. Skersmuo – 15,2x14,5 cm. Kūgelių aukštis – 1 cm, pagrindo plotis – 1,2 cm. Priekinėje lankelio dalyje (nuo vidurio) – 7 horizontalios linijos, o po jomis – suktų vertikalių linijų, kurių dvi lygios, o dvi su taškeliais motyvas. Ties kūgeliais – 6 horizontalios linijos. Kūgeliai puošti įspaustų kvadratėlių motyvu, kuris kūgelį dalina į 4 dalis. Kūgelio pagrindas su vertikalių įkartėlių ornamentu.
Tipas – III.
Datavimas: III a. 1 pusė.
Pilkapis II
Kapas Nr. 6
Antkaklė kūginiais galais. Skersmuo – 15,8x15,3 cm. Kūgelių aukštis –1,2 cm, pagrindo plotis – 1,3 cm. Priekinėje lankelio dalyje (nuo vidurio) – 8 horizontalios linijos, o po jomis – suktų vertikalių linijų, kurių dvi lygios, o dvi su taškeliais motyvas. Ties kūgeliais puošta 9 horizontaliomis linijomis. Kūgeliai ornamentuoti įspaustų kvadratėlių motyvu, kuris kūgelį dalina į 3 dalis. Kūgelio pagrindas puoštas vertikaliomis įkartėlėmis.
Tipas – III.
Datavimas: III a. 1 pusė.
Žalvarinės apyrankės fragmentas. Lankelis ištiesintas, pusapvalio skersinio pjūvio 0,7 cm pločio. Vienas galas nukirstas. Atrodo, jog iš apyrankės lankelio pagaminta vaikiška antkaklė. Datuojama VIII–XI a. Rasta 1978 m. šiaurinėje Biržų miesto dalyje, Astravo kapinyno teritorijoje. Atsitiktinis radinys.
Apyrankė įvijinė, masyvi. Žalvaris. Pagaminta iš stambios trikampio skersinio pjūvio juostelės, trijų apvijų. Viena apyrankės galo apvija smailėjanti. Datuojama VIII-XI a. Rasta Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Apyrankė įvijinė, žalvarinė. Vaikiška. Pagaminta iš pusapvalio pjūvio juostelės, keturių apvijų. Vienas apyrankės galas nukirstas. Datuojama VIII–XI a. Rasta Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Pilkapis V
Kapas Nr. 2
Simetrinė segė. Ilgis – 7 cm, plotis ties šonais – 5,2 cm, ties viduriu (pergniaužimu) – 1,8 cm. Šonuose puošta rutulio formos ataugomis, vidurys – išilginiais grioveliais, iškilas. Ties viduriu – užkaba (lieta, prilituota (?)). Adata buvusi geležinė (užkaboje likę sukorodavusios geležies).
Datavimas: IV a.1 pusė.
Kabutis, klevo sėklos formos (nuotraukoje kairėje). Žalvarinis. Papuošalą sudaro du klevo formos sėklos kabučiai, sujungti su pinta grandinėle. Datuojamas IX–XI a. Rastas 1978 m. šiaurinėje Biržų miesto dalyje, Astravo kapinyno teritorijoje. Atsitiktinis radinys.
Kabutis, klevo sėklos formos (nuotraukoje centre). Žalvarinis. Papuošalą sudaro du klevo formos sėklos kabučiai, sujungti su pinta grandinėle. Datuojamas IX–XI a. Rastas 1978 m. šiaurinėje Biržų miesto dalyje, Astravo kapinyno teritorijoje. Atsitiktinis radinys.
Kabutis, klevo sėklos formos (nuotraukoje dešinėje). Žalvarinis. Papuošalą sudaro du klevo formos sėklos kabučiai, sujungti su pinta grandinėle. Datuojamas IX–XI a. Rastas 1978 m. šiaurinėje Biržų miesto dalyje, Astravo kapinyno teritorijoje. Atsitiktinis radinys.
Pilkapis I
Kapas Nr. 1
Krūtinės papuošalas. Sudarytas iš dviejų statinėlinių smeigtukų (II grupės), kurie sujungti dviem grandinėlėmis. Smeigtukų ilgis -14,4, 12,9 cm. Grandelių ilgis - 60,5, 63,5 cm
Datavimas - III a. 2 pusė - IV a. pr.
Ietigalio plunksnos fragmentas. Geležis. Datuojama VIII–XI a. (pagal bendrą kapinyno datavimą). Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Ietigalis, įtveriamasis, lauro lapo formos plunksna. Geležis. Ant įtvaros išlikę medienos ir virvutės koto tvirtinimui fragmentai. Datuojamas VIII–XI a. Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
Ietigalis įtveriamasis, lauro lapo formos plunksna. Geležis. Plunksna išlikusi ne visa. Datuojamas VIII–XI a.
Rastas Biržų miesto šiaurinėje dalyje, Astravo kapinyne 1979 m. vykusių žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu. Archeologas Jonas Balčiūnas.
 |
 |
| |
 |
 |
| |