Geležies amžiaus artefaktai

Apie geležies amžiaus laikotarpį Biržų krašte daugiausia informacijos suteikė archeologiniai tyrimai vykdyti Muoriškių pilkapyne ir Astravo kapinyne. 1974–1975 m. Biržų kraštotyros muziejaus iniciatyva suorganizuoti pirmieji pilkapių tyrimai, kuriuos vykdė minėto muziejaus darbuotojai ir Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. Muoriškių pilkapių, priklausiusių to meto „Auksinės varpos“ kolūkiui, ekspedicijai vadovavo Juozas Markelevičius. Šių tyrimų metu rasti radiniai priskirti sėlių etnokultūrinei sričiai – siauraašmeniai pentiniai kirviai, trikampio, šešiakampio ir aštuoniakampio pjūvio apyrankės, įmoviniai ietigaliai rombo formos plunksnomis, antkaklės kūginiais ir buoželiniais galais, simetrinė segė. Radiniai datuojami III-V a. 1979 m. Astravo kapinyną tyrė Jonas Balčiūnas. Šis archeologinis paminklas priskirtinas tiek sėlių, tiek žiemgalių etnokultūrinėms sritims, nes tyrimų metu rasti šioms abejoms etnokultūrinėms sritims priskirtini artefaktai – žiediniai ir lazdeliniai smeigtukai, ietigaliai lauro pavidalo plunksnomis, pasaginė segė, įvijinės apyrankės. Vertingiausias artefaktas, rastas šiame kapinyne – krūtinės papuošalas, sudarytas iš dviejų žalvarinių smeigtukų, sujungtų kabučiais ir grandinėlėmis. Rasti radiniai datuojami VIII-XI a.