„Žemaičių garlėkiui“ – 170!
1851 metais Kauno gubernijos valdybos spaustuvėje („W Drukarni Rządowej“) buvo išspausdinta 56 puslapių knygelė lenkų kalba „Parolot žmudzina. Z rysu swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ – „Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį“.
Šis leidinėlis – istorinė retenybė, Lietuvoje žinomi išlikę vos trys egzemplioriai. Unikalų eksponatą Lietuvos etnokosmologijos muziejus įsigijo 2019 metais.
Aleksandras Griškevičius knygos pradžioje romantiškai kelia akis į dangų, sakydamas, kad ne vien poetams „skirta kilti į padangių aukštį“, ne vien dvasia gali kilti į „žydrąsias padangių erdves, bet ir žmogus su savo mirtinguoju kūnu turi tą galimybę“.
Knygelę idėjos autorius parengė 7 metus ieškodamas „žmogaus supratingo, turtingo ir pritariančio“ - rėmėjo savo skraidančiam aparatui su garo varikliu. Vilties nepraradęs išradėjas dar kartą kreipiasi „į savo tautiečius valandėlės dėmesio perskaityti pateiktas mintis, plazdančias kaip drugelis, kurias mano nevikri plunksna nesugebėjo išraityti pakankamai dailiai ir darniai“.
Aviacijos Lietuvoje pradininku vadinamas A. Griškevičius apybraižoje bando aptarti oreivystės išradimus bei nesėkmių priežastis – rašo apie „orpūslę“, kuriai negalima suteikti krypties; daug dėmesio skiria paukščių skrydžių analizei, atkreipia dėmesį į sparnų ilgį ir formą, „veržlumo jėgą“; aptaria „Hensono garlėkį“, aprašytą 1843 metų Vilniaus gubernijos laikraščio Nr. 24, kaip svarbiausią bandymą, kuris jam įkvėpė „pirmąją laisvojo skridimo mintį“, analizuoja šio aparato nesėkmių priežastis, bei, remdamasis žinomais konstruktorių išradimais, siūlo savo patobulinimus.
Paties A. Griškevičiaus garlėkis – įdomus prietaisas: liemuo turi dvi poras sparnų, kurių karkasas padarytas iš oda aptraukto bambuko. Po sparnais – „du varantieji ratai su uždangomis“. Sparnus ir ratus galima judinti garo mašina arba žmonių, susėdusių liemens viduje („trys užpakalinėje, o du priekinėje sėdynėje“) valdomais spyruokliniais mechanizmais. Aparato priekyje yra propeleris, o užpakalyje – vairuojamos uodegos plokštumos. Garlėkio viršuje – balionas, kurio orą pakilus galima išleisti. Pakilti galima balionu arba riedant nuo aukšto kalno ratukais... Bet, kaip rašo konstruktorius, „kai teorija ir visi reikalai jau yra aukščiau įvairiose vietose išvardinti, tai geras mechanikas, persmelktas tokių minčių, greitai jas visumoje supras ir nereikalaudamas smulkmeniško aprašymo, sugebės visa tai pats patobulinti ir įvykdyti“.
A. Griškevičius, nuspėdamas aviacijos ateitį, knygos pabaigoje rašė: „Niekas pasaulyje negali paneigti laisvo paukščių ir nesuskaičiuojamos daugybės sparnuotų vabzdžių skridimo tikrovės; todėl visame pasaulyje laisvų, saugių, greičiausių ir patogiausių žmogui kelių atvėrimui trūksta tik turtingo piliečio supratimo ir noro, vertinančio didelę mintį, kurią sėkmingai įgyvendinus, netrukus pasaulio tautos bus nustebintos oro paštu, kariuomene ir laivynu, nebojančiais viesulų ir audrų“.
Knygelę A. Griškevičius išsiuntinėjo valdžios žmonėms, dvarininkams, pirkliams, dvasininkams.
Minint „Žemaičių garlėkio“ išleidimo 170-ąsias metines galima pasidžiaugti, kad Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius (1809-1863), mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos pradininkas Lietuvoje nepamirštas: apie 1980 m. nustatyta A. Griškevičiaus kapo vieta Viekšnių kapinėse, 1981 m. name, kur jis gyveno apie 1860-1863 m., atidarytas memorialinis muziejus, 2009 m. rašytojas Vytautas Martinkus išleido istorinį romaną „Žemaičių garlėkys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), 2012 metais Lietuvos aviacijos istoriko Gyčio Ramoškos rūpesčiu Lietuvos aviacijos muziejus išleido knygą „Aleksandras Griškevičius. Žemaičio garlėkis / Aleksandras Griskevicius. A Samogitianʼs Steam Plane“ - joje išspausdinta ne tik lenkiška „Parolot Žmudzina“ faksimilė, bet ir knygelės vertimai į lietuvių ir anglų kalbas, straipsniuose aprašyta A. Griškevičiaus biografija, jo atminimo įamžinimas, oreivystės istorija iki 1850 metų.
Naudotasi G. Ramoškos verstu tekstu iš leidinio „Aleksandras Griškevičius. Žemaičio garlėkis / Aleksandras Griskevicius. A Samogitianʼs Steam Plane “, Kaunas, 2012.
Parengė Irma Balčiūnienė ir Jolanta Slavinskienė, Lietuvos etnokosmologijos muziejus
