Antanas Tamošaitis (1906–2005). Tapyba puoštų kraitinių baldų piešiniai
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus liaudies meno skyriaus archyvo rinkinyje saugomi dailininko Antano Tamošaičio skrynių (kuparų), spintų ir spintelių piešiniai. Jų dalis – tapyba puošti kraitiniai baldai – pateikiama šioje virtualioje parodoje, skirtoje dailininko A. Tamošaičio 115-osioms gimimo metinėms ir archyvų metams paminėti.
A. Tamošaitis gimė Barzdų kaime, buvusioje Šakių apskrityje. 1923 m. jis pradėjo mokytis Kauno meno mokykloje, 1929 m. ją baigė ir įgijo grafiko specialybę. Keletą metų buvo šios mokyklos dėstytoju. Nuo 1926 m. dalyvavo ekspedicijose – rinkos liaudies meno dirbinius, juos fiksavo fotografinėje medžiagoje ir popieriuje. 1934 m. dailininkas važinėjo po tuometines Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritis ir ekspedicijų metu atvaizdavo baldus nedidelio formato akvarelinio popieriaus lapuose. Piešinius atliko guašo technika.
Skrynių piešiniai sudaro didžiausią rodomų vaizdų dalį. Skrynių plokštumos išdėstytos schematiškai popieriaus lape. Išsiskiria trys jų komponavimo būdai – piešinyje atvaizduojama tik pagrindinė kraitinio baldo plokštuma, dvi arba trys plokštumos. Įprastai skrynių antvožo, priekinės ir galinės plokštumų plotai nudažomi viena spalva. Dominuoja tamsiai raudonas atspalvis. Skrynių priekinė plokštuma suskaidoma stačiakampiais arba kvadratais ir juose ištapomi skirtingų spalvų gamtos motyvų ornamentai. Dažniausiai pasitaikančios spalvos: balta, juoda ir prigesintos burokinė, geltona, mėlyna ir žalia. Tokiose kompozicijose vyrauja eskiziškai atlikti gyvybės medžiai, sudaryti iš linijų, taškelių, apibendrintų augalinių motyvų. Antvožo piešinys atliepia pagrindinę skrynios plokštumą skaidant į du arba vieną kvadratą, dekoruotus augaliniu ornamentu. Galinė plokštuma dažniausiai dekoruojama linijiniais ornamentais.
Spintelių piešinių tik keletas. Jų priekinės plokštumos komponuojamos po vieną popieriaus lapo centre. Plokštumos fonas nudažomas raudonos arba rudos spalvų atspalviais, augalinių motyvų piešinys juose gana tikslus. Durelių plokštumos išskirtos juoda kontūrine linija. Užraktų, lankstų ir rankenėlių detalės nutapytos tamsia spalva, jų piešinys plokštuminis, apibendrintas.
Prie kraitinių baldų piešinių autorius paliko pėdsaką – menišką piešinio savininko ženklą, kurio simetriškoje kompozicijoje – didžiosios raidės „A T“ ir ekspedicijos metai – „1934“. Tai tarsi grafiškas ekslibrisas, nubraižytas plonomis linijomis juodos ir burokinės spalvų deriniu.
Dailininko A. Tamošaičio užfiksuoti tapyba puoštų kraitinių baldų piešiniai Suvalkijos etnografiniame regione yra vertinga autoriaus palikimo dalis, liudijanti apie to krašto kraitinių baldų buvimo vietą ir jų puošybos tradiciją.
Parengė Monika Gineikienė
