Archeologiniai lobiai Utenos kraštotyros muziejuje
Archeologiniu lobiu laikomi vienoje vietoje užkasti keli daiktai. Taip buvo elgiamasi pavojaus atveju, arba aukojant. Tokiuose lobiuose būna papuošalai, ginklai, arba darbo įrankiai. Vieno laikotarpio daiktų suradimas vienoje vietoje padidina jų mokslinę vertę. Vienas daiktas lobiu pripažįstamas tik tada, kai būna aišku, kad jis paslėptas, ypač, jei rastas ankstesnio laikotarpio archeologijos paminkle. Utenos kraštotyros muziejuje saugoma dalis Černaučiznos (Anykščių r.) lobio ir Maniuliškių (Zarasų r.) lobis.
Černaučiznos lobis
Archeologinių radinių lobis Černaučiznos kaime (Anykščių r.) rastas 1928 m. Nuo pelkės pakraščio, vadinamo Gudės lauku, vyrai vežė akmenis statyboms. Po vienu akmeniu jie rado įvairių archeologinių dirbinių, kuriuos išsidalino. Mokytojas Pranas Putrimas, sužinojęs apie tai, sugebėjo dalį Černaučiznos radinių surinkti. Juos nufotografavo tuometinis Vyžuonų fotografas Finkelis. 1969 m. Černaučiznos kaimo gyventojas Kazys Putrimas muziejui padovanojo, pentiną, skiltuvą, balnakilpę, sagtį, ietigalį, kovos kirvį ir kalaviją, papasakojo apie radimo vietą ir aplinkybes. Apie Černaučiznos lobį išsamiausiai parašyta Daliaus Riboko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Černaučiznos radiniai“. Jis išspausdintas žurnale „Kultūros paminklai“ 1994 m. Nr. 1. Radimo vieta (pelkės pakraštys, po akmeniu) leidžia teigti, kad Černaučiznos radiniai yra auka. Aukojimo data – XIII a. vidurys – antroji pusė. Aukota tikriausiai po sėkmingo žygio, arba pergalės mūšyje prieš kryžiuočius.
Maniuliškių lobis
1999 m. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija žvalgė rytų Lietuvos archeologines vietoves ir senąsias šventvietes. Visus ekspedicijos radinius archeologas Vykintas Vaitkevičius perdavė Utenos kraštotyros muziejui. Suardytame Maniuliškių (Zarasų r.) pilkapyne metalų ieškikliu jis rado siauraašmenį pentinį kirvį, įmovinį ietigalį ir du sidabrinės antkaklės fragmentus. Kirvis su ietigaliu datuojami VI–VIII a. Antkaklė lieta, jos lankelis apgniaužytas, kad panašėtų į pynimą. Antkaklių tokiu lankeliu Lietuvoje nerasta, bet datuoti galima pagal plokštelę, kuria užsibaigia vienas fragmentas. Plokštelės vidurinė dalis ornamentuota apskritimų eile, o pakraščiai – laužytomis linijomis. Tokiomis plokštelėmis užsibaigia XI–XIII a. sidabrinės vytinės antkaklės, kokių kapuose nerasta. Tai reiškia, kad antkaklės fragmentai yra pilkapyne užkastas lobis.
Parengė Dalius Ribokas, muziejininkas.
Nuotraukos: autoriaus, Vytauto Kalasausko, Adolfo Sinkevičiaus, Finkelio.
