Šukuočiai iš Igno Jablonskio rinkinio

Šioje virtualioje parodoje pristatoma 30 šukuočių iš Igno Jablonskio rinkinio.
1977 m. inžinierius, kraštotyrininkas, muziejininkas I. Jablonskis (1911–1991) muziejui padovanojo 103 šukuočius, 1973–1977 m. surinktus Žemaitijoje – Kretingos ir Skuodo rajonuose. Perdavė ir parengtą tiriamąjį darbą apie šukuočių istorinę raidą ir puošybą Kretingos rajone nuo XVIII a. iki XX a. vidurio. Įspūdingas jau pats surinktų eksponatų skaičius. Dar didesnį įspūdį padaro detalus kiekvieno šukuočio aprašas (nurodyta radimo vieta, mediena, puošyba, pagaminimo data, pateikiami šukuočio galvos, koto, nagų išmatavimai) bei preciziškas brėžinys (galvos nugarinė pusė, šukuotis iš šono, viršaus, nagas iš šono). Nagingas meistras pagal juos gali pagaminti tikslias kopijas. Visi šukuočiai suskaitmeninti, pateikiant I. Jablonskio aprašus. 2011 m. buvo parengta virtuali šukuočių brėžinių paroda (llbm.lt/renginiai-ir-parodos/virtualios-parodos/).
Seniausias rinkinio šukuotis (jis vienintelis geležine galva), I. Jablonskio nuomone, pagamintas XVII a. pabaigoje, didžioji dauguma – XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje, vėlyviausias – 1930 m. Kretingos rajone surinkti 95, Skuodo – 8 šukuočiai.

I. Jablonskis rašė:
XVIII-jo a. antrojoje pusėje Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose paplito šukuočiai medinėmis galvomis. Iš pradžių jie buvo dar tik 5-6 mažai išlenktais nagais ir neturėjo juosiamųjų skardelių, todėl nagai greit išklibdavo. Jau XVIII-jo amžiaus antrojoje pusėje šukuočio galvos apatinė pusė, aukščiau nagų linijos, buvo pravedama siaura geležinė juostelė, į kurią remdavosi nagų nugarėlės. Nagų laikymasis medinėje galvoje žymiai pagerėjo.
XVIII-jo amžiaus gale šukuočių gamyba sparčiai vystėsi. Galvos įgijo XIX-jame amžiuje gamintų šukuočių formas. Atsirado šukuočių su 7 nagais.
Padedant 1800 metais jau turima datuotų šukuočių. Jų galvų formos gerai išsivysčiusios ir įvairios.
Šukuočio galvos plokštumoje įrestas skaičius 18 reiškia 1800 metus, nes nuliai kai kada nelaikyti privalomais skaitmenimis. Čia dar neseniai buvo galima sutikti žmonių, kurie norėdami paminėti 1900 metus sakydavo: „Kai rašė devyniolika šimtų“.
Iki devynioliktojo amžiaus vidurio išsivystė daugybė šukuočių galvos formų. Kiekvienas kaimo kalvis vis dar surado ką nors pataisyti.
Panaikinus baudžiavą ir valstiečiams labiau išplėtus linų ūkį, šukuočius masiniai ėmė gaminti miestelių kalviai, kurie juos pardavinėjo turguose. Taip to pat kalvio darbo šukuočiai paplito keliose
apylinkėse.
Nagams labiau sutvirtinti, vėliau galvos buvo juosiamos nagų linijoje platesnėmis skardos juostelėmis. Nagai buvo sukalami per skardos juosteles, o jų kotelių galai atlenkiami ir sukalami į galvą iš viršaus. Šitokiu būdu nagai šukuočių galvose pastoviai buvo tvirtinami iki XX-jo amžiaus pirmųjų dešimtmečių, t. y. iki šiuos darbo įrankius nustojus gaminti.
Atliekant baudžiavinį linų šukavimo darbą dvare, šukuotis šešiais nagais buvo geras, ne taip išvargindavo darbininką. Dirbant nuosavuose ūkiuose ir padėjus daugiau sėti linų, darbus reikėjo spartinti, todėl šukuočiuose nagų skaičių imta didinti. XIX-jo amžiaus antroje pusėje dalis vyriškinių šukuočių jau gaminti aštuoniais ir devyniais nagais, o XX-jo amžiaus pradžioje sutinkama šukuočių net su dešimčia nagų. Šukuočiai skirti moterų darbui ir toliau gaminami septyniais nagais (Kalba netaisyta. LBM archyvas, byla 333).

I. Jablonskis buvo nuoširdus muziejaus draugas, prisidėjęs prie Žemaitijos sektoriaus kūrimo, davęs daug naudingų patarimų, pasiūlęs pastatų, rajoninėje spaudoje rašęs apie muziejaus kūrimąsi, iš Kretingos rajono į Rumšiškes perkeliamas sodybas.

Vyresnioji muziejininkė Sigita Žukauskaitė