Monetų lobiai Utenos kraštotyros muziejuje

Monetų lobis – tai, gręsiant pavojui, vienu metu paslėptos kelios arba daug monetų. Lobių sudėtis gerai parodo to meto monetų apyvartą. Utenos kraštotyros muziejuje yra devyni viduramžių – naujųjų laikų lobiai ar jų dalys. Lobių sudėtis (išskyrus Alantos ir nežinomos radimo vietos) pilnai aprašyta Eugenijaus Ivanausko knygoje „Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390–1865 metais“. Knyga išleista 1995 m. Lobiai parodos tekste pristatomi pagal paslėpimo datas.

Labanoro lobis
Labanoro (Švenčionių r.) lobis rastas 1965 m. į šiaurės rytus nuo kapinių. Jį sudarė XIV–XV a. Prahos grašiai ir Kazimiero Jogailaičio denarai. 1966–1992 m. mokslininkai, moksleiviai ir kolekcionieriai kasinėjo lobio vietą. Į Utenos kraštotyros muziejų 1987 m. pateko 81 šio lobio moneta. Prahos grašiai ir Kazimiero denarai Lietuvoje apyvartoje buvo iki 1495 m. Aleksandro Jogailaičio pinigų reformos. Labanoro lobis datuojamas XV a. IV ketvirčiu.

Nežinomos radimo vietos lobis
1995 m. Utenos kraštotyros įsigijo 19 XVI a. antrosios pusės – XVII a. sidabrinių monetų. Radimo datos, vietos ir įsigijimo aplinkybių pardavėjas nenurodė, bet iš įsigytų monetų aišku, kad tai lobis arba jo dalis. Viena moneta yra su pramušta skylute. Tai rodo, kad ši moneta naudota kaip papuošalas. Toks paprotys buvo paplitęs dabartinėje Estijoje. Šis lobis galėjo būti paslėptas apie 1630 m.

Tauragnų lobis
Tauragnų (Utenos r.) lobis rastas 1987 m. sodinant bulves. Lobis buvo odiniame maišelyje, įdėtame į molinį puodą, suardytą dirbant žemę. Į Utenos kraštotyros muziejų pateko 1703 monetos ir du geležiniai noragai Didžiąją lobio dalį (792 monetos) sudaro Švedijos valdomoje Rygoje 1621–1651 m. kalti Gustavo II Adolfo ir Kristinos šilingai. Iš masinio kalimo šilingų išsiskiria 1640 m. Kristinos Rygos šilingai su romėniškais skaičiais (XL) užrašyta data ir 1644 m. Livonijos šilingai. Juose vienoje pusėje iškaltas ne Livonijos herbas grifonas, o liūtas. Didžiausios užsienio monetos – Nyderlandų miestuose Cviolyje, Kampene ir Utrechte kalti Liūto taleriai. Pagal vėliausiai nukaltas Tauragnų lobio monetas aišku, kad jis paslėptas 1651 m.

Vosgėlių I lobis
1956 m. Vosgėlių (Utenos r.) kaimiečiai sėdami pastebėjo išartas monetas. Pradėję kasti radimo vietoje, rado plokščiu akmeniu uždengtą molinį puodą su monetomis. Į Utenos kraštotyros muziejų pakliuvo 1247 monetos. Didžiąją Vosgėlių I lobio dalį (1161 moneta) sudarė Švedijos valdomoje Rygoje ir Elbinge 1630–1654 m. kalti Gustavo Adolfo ir Kristinos šilingai. Įdomūs Zigmanto III Vazos 1626 m. lietuviški grašiai, kuriuose data iškalta atvirkščiai – 1262. Šis lobis paslėptas 1654 m.

Vosgėlių II lobis
1930 m. Vosgėlių (Utenos r.) kaime pjaunant rugius buvo rastas didelis monetų lobis. Dauguma jų išsimėtė ir į muziejus nepakliuvo. 1956 m. Teofilė Udravičienė Utenos kraštotyros muziejui perdavė 82 monetas. Lobį pagal jo sudėtį galima datuoti 1656 m.

Vosgėlių III lobis
1986 m. buldozerininkas, lygindamas kolektyvinių sodų Vosgėlių ( Utenos r.) kaime teritoriją, sutraiškė puodą su monetomis ir jas paskleidė. 1987–1988 m. į Utenos kraštotyros muziejų pateko 185 monetos. Dalis šio lobio monetų yra privačiose kolekcijose, o dalis Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Pagal sudėtį lobis datuojamas 1660 m.

Alantos lobis
1957 m. dirbant žemę prie Alantos (Alantos sen., Molėtų r.) dvaro, rastas nežinomos sudėties ir dydžio lobis. 1958 m. Utenos kraštotyros muziejus gavo lenkišką Zigmanto III Vazos ternarą (tridenarį) ir Elbinge kaltą Kristinos pusantroką. Alantos lobis galėjo būti paslėptas XVII a. viduryje.

Griūčių lobis
1931 m. Griūčių (Utenos r.) kaimo gyventojas Rapolas Sirgedas išarė puodą su variniais Jono II Kazimiero šilingais. Puodą jis išmetė, o monetas išdalino. 1972 ir 1974 m. Agota Sirgedienė Utenos kraštotyros muziejui perdavė 22 šio lobio monetas. Variniai šilingai, pradėti kalti Jono II Kazimiero, rodo, kaip XVII a. antrojoje pusėje buvo smukusi Lietuvos – Lenkijos valstybė. Griūčių lobis paslėptas apie 1666 m.

Musteikių lobis
1971 m. Musteikių (Utenos r.) kaime Juozas Pranckūnas išarė žalvarinę tabokinę su aštuoniomis Ispanijos Nyderlandų (vėliau Jungtinių Provincijų) sidabrinėmis monetomis. Pagal vėlyviausią monetą Musteikių lobis datuojamas 1707 m.

Nuotraukos: autoriaus, Raimondo Garsono, Tomo Kapočiaus, Stanislovo Karanausko, Adolfo Sinkevičiaus.
Parengė Dalius Ribokas, muziejininkas.