Sodelis ties liuteronų bažnyčia, ~1930 m.
Vytauto gatvė ties liuteronų bažnyčia, Krautuvių eilės pastatai. Aptverta erdvė – „sodelis“, kuriame 1931 m. buvo pastatytas paminklas „Žuvusiems už Nepriklausomybę“. Averse įrašyta: Biržai.
Jau kunigaikščių Radvilų laikais Biržai buvo daugiatautis, daugiakultūrinis, daugiakonfesinis miestas. Biržuose gyvena katalikai, liuteronai, reformatai. ortodoksai, sentikiai, sekmininkai ir metodistai. Biržuose gyveno ir kitos religinės bendruomenės – totoriai, karaimai, žydai, kurių istorijos bėgyje nebeliko, mieste išliko tik žydų maldos namai – sinagoga. Didžiausią daugumą iš religinių bendruomenių sudaro katalikų bažnyčios atstovai. Biržų krašto bažnyčiose saugota gausi metrikų knygų kolekcija – daugiau nei 400 vnt., kurios didžioji dalis perduota Biržų krašto muziejui „Sėla“.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ fonduose saugomos fotografijos, kuriose įamžintos Biržų, Papilio, Vabalninko, Kvetkų, Nemunėlio Radviliškio, Smilgių, Kvedariškio, Kupreliškio Suosto maldos namai. Iš viso Biržų rajono savivaldybėje šiuo metu yra suskaičiuojama 18 maldos namų. Iki šių dienų išliko visos fotografijose matomos bažnyčios, išskyrus liuteronų bažnyčią, stovėjusią Biržų centre, Juliaus Janonio aikštės teritorijoje. Buvusioje Biržų cerkvėje, kurioje sovietiniais metais buvo įsikūręs Biržų muziejus, dabar įsikūrusi metodistų bendruomenė. Dauguma Biržų krašto maldos namų yra mūriniai, medinės yra tik Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir Lebeniškių Šv. Kankinio Nikandro cerkvė. Virtualioje parodoje pateikta 28 Petro Ločerio, Juozo Daubaro, Stanislovo Rukšnaičio Rimo Drevinsko ir nežinomų autorių fotografijų, kuriose įamžinti Biržų krašto bažnyčių interjerai ir eksterjerai, datuojami nuo XX a. ketvirto iki XX a. dešimto dešimtmečio.
Vytauto gatvė ties liuteronų bažnyčia, Krautuvių eilės pastatai. Aptverta erdvė – „sodelis“, kuriame 1931 m. buvo pastatytas paminklas „Žuvusiems už Nepriklausomybę“. Averse įrašyta: Biržai.
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, pašventinta 1874 08 18. Averse įrašyta: Biržai. E. R. Bažnyčia
Lėšos statybai rinktos visose Rusijos imperijos evangelikų reformatų bažnyčiose. Grafas M. Tiškevičius paaukojo 2000 rublių, 800 kubinių sieksnių malkų bei 1.100.000 plytų. Statinio pamatai pašventinti 1867 06 24.
Siužetinė fotografija. Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Pirmoji bažnyčia dvarininko Pranciškaus Kamarausko lėšomis buvo pastatyta 1772 m., perstatyta 1875 m. Ji yra liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų. 1880 m. pastatyta mūrinė neobarokinė varpinė.
Siužetinė fotografija. Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Pirmoji katalikų koplyčia pastatyta apie 1757 m., antroji – 1862 m. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1942 m. Ji turi neoklasicizmo bruožų.
Siužetinė fotografija. Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia minima 1553 m. 1764 m. ji buvo perstatyta. Dabartinė bažnyčia statyta 1927-1936 m., architektas F.Vizbaras. Ji yra neoromaninė, turi moderniosios architektūros bruožų.
Siužetinė fotografija. Papilio evangelikų reformatų bažnyčia. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1785 m.
Siužetinė fotografija. Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vartai. Pirmoji dvaro koplyčia Kupreliškio kapinėse pastatyta 1787 m. Raudondvario savininkė E.Kušeliauskienė 1861 m. pastatė bažnyčią. Kunigo J. Ramono rūpesčiu 1898 m. ji buvo padidinta. Bažnyčia yra medinė, liaudies architektūros formų.
Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta 1846 m., rekonstruota 1894 m. Panaikinus architektūrinio paminklo statusą, nugriauta 1961 m. (buvo nukentėjęs tik bokštas). Dabar šioje vietoje – Juliaus Janonio aikštė.
Averse įrašyta: Biržai Liutr. Bažnyčia.
Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras.
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia ir vartai.
Siužetinė fotografija. Apgriauta Nemunėlio Radviliškio katalikų bažnyčia. 1915 m. buvo sugriautas bokštas, sudegė lubos, stogas, sudegė ir klebonija.