„IŠ PIETŲ KRYŽIAUS ŠALIES...“
1997 m. Maironio lietuvių literatūros muziejų netikėtai pasiekė labai retas ir įdomus siuntinys: rašytojo, žurnalisto, diplomato, fotografo Petro Babicko (1903–1991) archyvas, kurį jachta „Laisvė,“ vadovaujama kapitono Igno Minioto, parplukdė iš tolimosios Brazilijos.
Nepriklausomoje Lietuvoje gerai žinomas Petras Babickas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos rašytojų, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Trumpai pagyvenęs Vokietijoje, Italijoje, Kanadoje bandė patekti į Jungtines Amerikos Valstijas, bet nepavykus to padaryti, 1946 m. ryžosi emigruoti į Pietų Ameriką. Ir lemtis buvo tokia, kad teko ten praleisti visą likusį gyvenimą. Apsigyveno Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste. Dirbo diplomatinį darbą, o visą laisvalaikį skyrė kūrybai, kultūrinei veiklai ir lietuvybės puoselėjimui. 1947–1958 m. išleido informacinių leidinių apie Lietuvą ispanų, portugalų, anglų kalbomis, savo eilėraščių knygą „Svetimoj padangėj“, rengė literatūros vakarus, lietuvių tautodailės parodas, vedė radijo laidas portugalų kalba, bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, vertė poeziją.
1946 m. apsigyvenęs Brazilijoje, P. Babickas pradeda kelionę po šalį, ieškodamas savo tautiečių, atklydusių į šią be galo tolimą, bet svetingą žemę jau nuo 1926 m. Iš susitikimų, pokalbių, ilgesnio bendravimo sužino nemažai jų gyvenimo istorijų, kitų svarbesnių aplinkybių, kurios privertė emigruoti. Visa tai vėliau panaudoja 1951 m. išleistoje knygoje „Brazilija“.
P. Babickas, jau prieškario Lietuvoje garsėjęs kaip žymus fotografas, meninės fotografijos pradininkas, su fotoaparatu nesiskiria ir visose kelionėse. Seka ne tik lietuvių pėdsakais, bet būdamas jautrus ir pastabus aplinkai, tiesiog negali nesižavėti egzotiška šio Pietų Amerikos krašto gamta, indėnų kultūra, istorija. Vešli ir gausi augmenija, kalnuotos vandenyno pakrantės, gyvūnijos įvairovė, išskirtinė paukščių rūšių gausa (jų čia priskaičiuojama apie 2000), karštas ir drėgnas klimatas, milijoniniai didmiesčiai – Rio de Žaneiro, San Paulo – su moderniais dangoraižiais ir kino teatrais, paminklais, puošniomis bažnyčiomis, milžiniškais paplūdimiais, parkais, – žadina vaizduotę, smalsumą. Rašytojas gerai jaučia socialinius kontrastus, tad įdėmiai stebi ne tik šventines, linksmas ir, atrodo, nerūpestingas minias, užpildančias didmiesčių gatves, bet ir varguolius, neįsivaizduojamame skurde egzistuojančius atstumtuosius – favelų (vargšų gyvenamieji rajonai) gyventojus. Stulbinanti kasdienybė – nepakeliamai sunkus darbas, tropinis karštis, skurdas – ir... su nepakartojamu pietietišku temperamentu čia pat gatvėje išsiveržiantis gyvenimo džiaugsmas: fanatiškai garbinamas futbolas, ištisomis paromis linksminamasi karnavaluose, netausojant nei laiko, nei jėgų... Šiandien muziejuje saugomame P. Babicko rinkinyje yra išlikę apie 800 vnt. jo darytų nuotraukų, kuriose užfiksuoti unikalūs XX a. 4–5 dešimtmečio Pietų Amerikos šalių vaizdai. Virtualiai parodai atrinkta nuotraukų iš knygos (P. Babickas. „Brazilija“. Rio de Žaneiras – San Paulas,1951 m.) ir niekur neskelbtų keliasdešimt įdomesnių nuotraukų, apsiribojant didmiesčių gyvenimo tematika, vienu kitu įspūdingesniu gamtos vaizdu ar portretu. Šį kartą siūlome tik mažą dalelę nuostabios egzotikos, su kuria gyveno, išgyveno ir ...susigyveno išdidus savo vienatvėje, laisvas ir ambicingas lietuvis menininkas: kūrybinga, įvairiapusė asmenybė, likimo nublokšta į kitą Žemės rutulio pusę.
Parengė Maironio lietuvių literatūros muziejaus muziejininkė Virginija Pačėsaitė
