Šv. Jurgis lietuvių liaudies mene

Balandžio 23-ąją švenčiama šv. Jurgio diena (Jurginės). Šiai progai paminėti sumanyta virtuali paroda „Šv. Jurgis lietuvių liaudies mene“. Parodoje pristatomi eksponatai atrinkti iš Lietuvos dailės muziejuje (LDM) saugomo liaudies meno rinkinio.

XIX a. II pusės – XX a. I pusės lietuvių liaudies mene, ypač skulptūroje, didelio dėmesio susilaukė šv. Jurgis. Drąsus kovotojas prieš blogį, Kristaus gynėjas ir kankinys labai populiarus tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčioje. Jis – valstybių, miestų globėjas, antrasis Lietuvos globėjas.

Liaudies skulptūroje šventasis vaizduojamas kaip raitas ant žirgo jaunas romėnų karys. Ant plazdančio apsiausto ir krūtinės – kryžiaus ženklas. Rankose iškelta ietimi jis smogia po žirgo kanopomis besirangančiam slibinui į pražiotus nasrus. Šalia stovi arba klūpo nuo slibino išgelbėta besimeldžianti maža karalaitė. Ši sėkminga gėrio prieš blogį kova simbolizuoja krikščioniškojo tikėjimo pergalę.

Šv. Jurgis globoja karius, žemdirbius, ūkininkus, arkliaganius. Jis rūpinasi gyvuliais, ypač arkliais, juos saugo nuo visokių ligų, nelaimių, vilkų, vagių, blogų akių. Lietuvoje jo garbei skirtą šventę – Jurgines – valstiečiai sieja su pavasariniu gamtos atgimimu, pirmu po žiemos galvijų išginimu į laukus, pirmaisiais pavasario darbais. Tradiciškai per Jurgines žilvičio šakele paglostomi gyvuliai, šventinami laukai, pasėliai, ūkio padargai. Jurginių apeigoms kepama duona duodama gyvuliams, nešama apie laukus, ganyklas. Per šv. Jurgio atlaidus valstiečiai gausiai aukoja, šelpia elgetas, meldžia šventojo malonių, sveikatos sau ir gyvuliams, derlingų metų.

Šv. Jurgį vaizduojančios skulptūros, įstatytos kiemuose, laukuose, palaukėse stovinčiose koplytėlėse, koplytstulpiuose, išsiskiria formos išraiškingumu, judesio ekspresyvumu, spalvingumu, išreiškia liaudies dievdirbių meninį kūrybiškumą. Gamtos apsuptyje šventasis iškyla kaip už žemdirbio gyvenimą ir jo likimą atsakingas karys.

2015 04 20
Marija Kuodienė