Kaunas sovietmečiu fotografo Algirdo Žukausko akimis: nuo senamiesčio gatvių iki pramonės rajonų
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje didžiausia vieno autoriaus kolekcija yra sovietmečio fotografo Algirdo Žukausko rinkinys. Tai XX amžiaus 7–9 dešimtmečių daugiau nei 52 000 vienetų sudaranti nespalvotų ir spalvotų nuotraukų, negatyvų, skaidrių ir kitų eksponatų kolekcija. Ją dar pats autorius 2003 metais, prieš pat mirtį, dovanojo arba, kitaip sakant, už simbolinę kainą perdavė muziejui.
Fotografas A. Žukauskas gimė 1925 metų gegužės 20 dieną Kaune. Šiame mieste jis praleido ir fotografu dirbo visą savo gyvenimą. A. Žukauskas fotografijos niekur nesimokė, tačiau visą savo gyvenimą skyrė ir aktyviai dėmėjosi būtent šia sritimi. Anot fotografo dukros Audronės Žukauskaitės, jis prenumeravo specializuotus fotografijos meno žurnalus, kolekcionavo Lietuvos fotomenininkų albumus. Norėdamas oficialiai užsiimti fotografija, A. Žukauskas, kaip ir kiti sovietmečio fotografai, turėjo dirbti valstybinėse įstaigose ar priklausyti tam tikrai oficialų statusą turinčiai organizacijai. Tad fotografas buvo įstojęs į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, dirbo ir ne vienoje valstybinėje įstaigoje. Viena iš jo darboviečių buvo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato „Pažanga“ 1-oji fotoateljė Kaune Laisvės alėjoje. Ne taip toli nuo Kauno soboro esančioje fotoateljė A. Žukauskas darydavo portretines ar grupines nuotraukas. Vis dėlto svarbiausios A. Žukausko pareigos buvo fotokorespondento buitinių patarnavimų įmonių ir organizacijų susivienijimo „Aušra“ laikraščio „Už gražią buitį“ redakcijoje. Šioms pareigoms tinkamai atlikti susivienijimas „Aušra“ fotografui buvo suteikęs fotostudiją Laisvės alėjos pabaigoje, netoli buvusios parduotuvės „Skalsa“. Tačiau, skirtingai nei fotografo pareigos „Pažangos“ fotoateljė, laikraščio „Už gražią buitį“ fotokorespondento darbas buvo pakankamai aktyvus, jo paslaugų prireikdavo įvairiose vietose, tekdavo dirbti pagal iškvietimą. Straipsniams iliustruoti reikėdavo pateikti nemažus kiekius fotografijų, iš kurių redakcija reikiamas atsirinkdavo ir publikuodavo kas savaitę išeinančiame leidinyje. Tad ir muziejui atitekusią kolekciją daugiausia sudaro fotografijos ir negatyvai, skirti minėto laikraščio iliustravimui: tai įamžintos to meto įmonės, fabrikai, kombinatai, jų darbuotojai, vadovai, darbo pirmūnai ar socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai, taip pat užfiksuotos maisto, buities prekių ar specializuotos parduotuvės, knygynai, restoranai, kavinės, barai, paslaugų biurai ir, žinoma, jų darbuotojai, pirkėjai ar klientai, dar įamžinti įvairūs miesto ar įmonių, fabrikų renginiai, mugės, konkursai, sporto šventės, sovietinių švenčių paradai, įvairių delegacijų sutikimai, suvažiavimai, posėdžiai ir kita.
Šioje virtualioje parodoje susipažinsite A. Žukausko darytomis Kauno fotografijomis. Jose galima matyti tuo metu besikeičiantį miestą su statomais ar naujai pastatytais visuomeniniais, administraciniais ir gamybiniais pastatais, naujais daugiabučių rajonais. Tačiau ne mažiau svarbu ir nuotraukose matomas kasdienis miesto gyvenimas: kaip praėjusio amžiaus 7-9 dešimtmečiais atrodė Kauno senamiestis, naujamiestis, kiti rajonai, įvairios gatvės, aikštės, atskiri pastatai, kokios buvo parduotuvių, kavinių ir kitų įstaigų iškabos, vitrinos, kokios buvo to meto skelbimų lentos, paminklai, skulptūros, bareljefai, miesto želdiniai, gatvės šviestuvai, fontanai, kaip atrodė įamžinti praeiviai, jų apranga, kokios buvo visuomeninės ir individualios transporto priemonės ir daug kitų to meto mažiau ar daugiau pastebimų ženklų.
Parengė Aidas Kulbokas
