Senųjų Trakų pilis – valstybingumo pažinimo šaltinis

Senųjų Trakų pilis yra viena iš seniausių Lietuvos mūrinių pilių. Ji stovėjusi pietinėje kaimo dalyje 130 X 150 m dydžio aikštelėje, kurią iš visų pusių supa 35-40 m pločio ir iki 6-8 m gylio gynybinis griovys, rytinėje pusėje pereinantis į nedidelį ežerėlį, skiriantį piliavietę nuo papilio. Pilį būdavo galima pasiekti persikeliant valtimi arba per pakeliamąjį tiltą. Dar XIX a. pilis buvo vadinama sala.
XVI a. Lietuvos metraštyje Senųjų Trakų įkūrimas yra siejamas su Didžiuoju kunigaikščiu Gediminu, po kurio mirties ji atiteko Kęstučiui. Metraštyje užrašytoje legendoje Gediminas vadinamas Lietuvos valstybės sostinės Senųjų Trakų ir Vilniaus įkūrėju. Spėjama, jog Senieji Trakai sostine galėję būti XIV a. pradžioje, tai yra tarp 1316 m., kuomet Gediminas tampa didžiuoju kunigaikščiu, ir 1323 m. kai pirmą kartą minima valstybės sostinė Vilnius. Vėliau Senųjų Trakų pilis tapo Kęstučio rezidencija. Apie XIV a. vidurį čia gimė ir užaugo Vytautas. Tai yra Senieji Trakai buvo vienas svarbiausių senosios Lietuvos valstybės centrų.
Patikimesnės žinios apie Senuosius Trakus mus pasiekia tik iš XIV a. II pusės šaltinių, kuomet juos ėmė pulti kryžiuočiai. Pilis pirmą kartą buvo apgulta 1375 m. 1391 m. vadovaujant magistrui Konradui Valenrodui kryžiuočių puolimo metu Senųjų Trakų pilis buvo stipriai apgriauta ir po šių mūšių ji daugiau nebuvo atstatyta. Piliai praradus strateginę reikšmę Didysis kunigaikštis Vytautas Senuosius Trakus perdavė benediktinų vienuoliams, kurie čia įsikūrė XV a. pradžioje (apie 1405-1416 m.). 1415 m. Vytautas išdavė privilegiją, kurioje benediktinų vienuolynui buvo paskirta valda buvusios pilies teritorijoje. XV a. pradžioje Senuosiuose Trakuose pastatyta ir pirmoji bažnyčia bei vienuolyno pastatas.
M. Tichomirovo paskelbtame „Rusų miestų sąraše“, datuojamame 1378-1392 m., minima, jog Senųjų Trakų pilis buvusi mūrinė. 1978, 1994-1997 m. pilies teritorijoje atlikti archeologiniai tyrimai (vad. A. Žalnierius, A. Kuncevičius) patvirtino, jog pilis iš ties buvusi mūrinė, aptvarinio tipo. Gynybinių sienų storis siekė 2 m. Jos mūrytos iš lauko akmenų, išorėje iš plytų, kurios rištos baltiškuoju būdu. Sienos galėjusios būti iki 10-12 m aukščio. Ar pilis turėjo gynybinius bokštus šiuo metu turimi archeologiniai duomenys į tai neleidžia atsakyti. Kasinėjimų metu buvo išskirti keli kultūrinio sluoksnio horizontai - XVI – XVII a. sluoksnis sietinas su benediktinų veikla bei žemiau esantis intensyvus XIV a. kultūrinio sluoksnio horizontas su šiam laikotarpiui būdingais radiniais: arbaleto bei lanko strėlių antgaliais, buitine keramika, gausiai rasta peilių, galąstuvų, aptikta verpstukų, žalvarinė apyrankė, pasaginė segė, keli žiedai ir kt. Sluoksnyje gausu degėsių, kurie susidarė XIV a. vykusių kovų su kryžiuočiais metu. Tyrimų metu rastos Senųjų Trakų pilies liekanos datuotos XIII-XIV a. riba – XIV a. Dalis archeologinių tyrimų metu rastų radinių, saugomų Trakų istorijos muziejuje, yra pristatoma ir šioje LIMIS virtualioje parodoje.

Trakų istorijos muziejus
Ugnius Budvydas